Rekordiniai metai Lietuvos turizmui

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 3,6 mln. turistų: 1,7 mln. iš užsienio ir 1,9 mln. Lietuvos gyventojų. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai dvigubai viršijo išankstines JT Pasaulio turizmo organizacijos prognozes.

Kas septintas užsienio turistas – vokietis. Daugiausia turistų praėjusiais metais į Lietuvą atvyko iš Vokietijos – 214,1 tūkst., arba 21,6 proc. daugiau nei 2017 metais. Tai yra didžiausi turistų iš šios šalies srautai Lietuvos turizmo istorijoje. Vokietijos turistai kasmet vis dažniau keliauja po Lietuvos regionus, aplanko Panemunę, pajūrį, pamarį. Jų išlaidos vienos kelionės metu Lietuvoje viršija 450 eurų.

„Lietuvos turizmo sektorius pernai ne tik pasiekė rekordinius rezultatus, bet ir padarė didelę pažangą įgyvendinant ilgalaikę strategiją: diversifikuoti rinkas ir orientuotis į tas, kurių turistai atneša didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Būtent dėl šių pastangų pagal turistų skaičių Vokietija aplenkė iki tol ilgai pirmavusias, tačiau ne itin stabilias Baltarusijos ir Rusijos rinkas. Be to, turistai iš Vokietijos, kartu su svečiais iš Japonijos, Kinijos ir Izraelio, patenka į daugiausiai pinigų Lietuvoje išleidžiančių keliautojų grupę, o turistų srautų iš šių šalių augimas pernai buvo sparčiausias ir siekė net 22,9 proc.“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Toks pat srauto augimas fiksuojamas atvykstančiųjų iš Jungtinės Karalystės. Šios dvi Europos šalys išsiskyrė ypatingu turistų augimu pernai – 19,1 proc. Tai yra, į Lietuvą vokiečių ir britų atvyko penktadaliu daugiau nei tuo pat laikotarpiu užpernai. Turistų skaičius iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos, Skandinavijos šalių augo vidutiniškai 6,9 proc.

Dviženklis srauto iš tolimųjų rinkų augimas. Lietuvos investicijos į turizmo rinkodarą tolimosiose rinkose duoda akivaizdžių rezultatų. Pernai turistų gausėjo iš visų prioritetinių tolimųjų rinkų: JAV (+11,6 proc.), Japonijos (+22,3 proc.), Kinijos (+20,6 proc.), Izraelio (+27,3 proc.). Šios rinkos reikšmingos didžiausiu išlaidų Lietuvoje krepšeliu. JAV ir toliau antrus metus iš eilės tvirtai laikosi tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Amerikiečių Lietuvoje lankėsi daugiau nei turistų iš šalia esančių valstybių – Suomijos, Danijos, Švedijos ar Norvegijos.

„Sėkmingi praėję metai kelia didelius lūkesčius 2019 metams. Naujosios turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tikslai yra išlaikyti panašų augimą ir šiais metais, gausinti ne tik turistų srautus, bet ir nakvynių skaičių, taip pat didinti turizmo sektoriaus pajamas. Ir toliau daug dirbsime tikslinėse rinkose Europoje, daug veiklų esame suplanavę ir tolimosiose rinkose”, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Lietuva įsitvirtino tarp lyderių pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą ES. Užsienio turistai Lietuvoje praleido 3,7 mln. nakvynių, šis skaičius augo 8,9 proc. Lietuvą lydere pagal turistų nakvynių augimą 2018 m. paskelbė ir Eurostatas. Pagal ES statistikos tarnybos duomenis, pernai Lietuva užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą.

TOP 5 šalys nesikeičia jau 10 metų. Didžioji dalis (51,8 proc.) užsienio turistų į Lietuvą atvyko iš 5 valstybių: Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos.

TOP 10 valstybių pagal atvykusių turistų skaičių:

Lietuvos gyventojų susidomėjimas savo šalimi ir toliau auga. Atvykstamasis ir vietinis turizmas tebesidalija Lietuvos turizmo rinką pusiau: po šalį keliavę ir apgyvendinimo įstaigose apsistoję Lietuvos gyventojai sudarė 51,8 proc. rinkos (iš viso – 1,9 mln. turistų arba 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu), užsieniečiai – 48,2 proc. Lietuvos turizmo rinkos.

Lietuvos statistikos departamento duomenys neapima apgyvendinimo kaimo turizmo įstaigose ir privačiame sektoriuje, įskaitant sparčiai populiarėjantį „Airbnb“ tinklą. Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ skaičiavimais, šie rodikliai sudarytų papildomai apie 30 proc. Lietuvoje bent su viena nakvyne keliavusių turistų.

Straipsnio šaltinis: www.lithuania.travel, „Rekordiniai metai Lietuvos turizmui“.

Padėkos verslui vakare pagerbti Švenčionių rajono verslininkai

Padėkos verslui vakaras

Gerbiamieji Švenčionių rajono verslininkai ir verslo atstovai,
Maloniai kviečiame Jus į Padėkos verslui vakarą, kuris vyks 2019 m. vasario 22 d. 18.00 val. Pabradės miesto kultūros centre (Vilniaus g. 46, Pabradė).
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius

Family Reunion (9) (1)

Kviečiame dalyvauti vieninteliame Lietuvoje vaistažolių rinkimo čempionate!

Švenčionių rajono svarbiausi 2018–ųjų metų renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Kviečiame į Padėkos verslui vakarą!

Gerbiamieji verslininkai,
maloniai kviečiame Jus į Padėkos verslui vakarą, kuris vyks 2018 m. kovo 1 d. 18.00 val.  sodyboje „Prie Žeimenos“ (Švenčionėlių g. 24, Kaltanėnai, Švenčionių r.).
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius 

Kviečiame teikti paraiškas į socialiai atsakingo verslo konkursą

SADM skelbia apie papildomą terminą įmonių paraiškoms pateikti, siekiant dalyvauti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse

 

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017 m. kovo 24 d. paskelbė Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (toliau – NAVA) konkursą, kurio metu Nacionaliniais atsakingo verslo apdovanojimais bus pagerbtos pažangiausios įmonės, 2016 m. nuveikusios daugiausiai darbų įmonių socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusios prie socialinės atsakomybės principų plėtojimo verslo sektoriuje.

NAVA konkurse gali dalyvauti ir būti apdovanotos įmonės. NAVA nominacijos: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Metų aplinkosaugos įmonė“. Kiekviena iš NAVA nominacijų skirstoma į 3 kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas, mažas ar vidutines įmones; dideles įmones; tarptautines įmones ar jų filialus / atstovybes, veikiančias Lietuvoje. Labiausiai pasižymėjusios įmonės pagerbiamos pagrindiniu apdovanojimu – „Socialiai atsakinga įmonė“. Šiais metais taip pat bus įteikti papildomi apdovanojimai už pasiekimus moterų ir vyrų lyčių lygybės bei neįgaliųjų integracijos srityse.

Atsižvelgdama į tai, kad šių metų NAVA apdovanojimai bus įteikiami dešimtą kartą bei įmonių pageidavimus papildomai pateikti paraiškas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia apie papildomą terminą įmonių paraiškoms pateikti. Įmonių paraiškas kviečiame teikti DOC ir PDF formatais elektroniniu paštu adresu nava@socmin.lt iki 2017 m. spalio 15 d. imtinai.

Detalesnę informaciją, paraiškos formas ir ankstesnių metų nugalėtojus galite rasti: http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/nacionalinis-atsakingo-verslo-apdovanojimas.html

Kviečiai aktyviai dalyvauti konkurse.

Informaciją parengė Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Tatjana Kuznecova

Tradicinė rajono šventė „Rudens kermošius“

21463012_1410598525720450_1244448317433675740_n

Kviečiame plėsti verslą kaime!

Nuo spalio 2 d. norintys pasinaudoti Europos Sąjungos parama verslui plėsti kaimo vietovėse vėl galės teikti paraiškas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jas priims iki lapkričio 30 d.

Šiam paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rinkimo etapui skirta 19 mln. Eur paramos lėšų. Neseniai buvo patvirtintos ir naujos šios priemonės veiklos įgyvendinimo taisyklės.

Parama – fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims

Pagal KPP veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ parama teikiama ne žemės ūkio veiklai (veikloms), nurodytai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, vystyti. Viename projekte gali būti numatyta plėtoti kelias remiamas ekonominės veiklos rūšis. Parama nebus teikiama tik veikloms, išvardytoms neremiamų veiklų sąraše, o jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Atkreipiame dėmesį, jog neremiamų veiklų sąrašas buvo papildytas krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla bei už paramos lėšas įgyto turto (išskyrus poilsio ir sporto reikmenų) nuoma.

Pretenduoti į paramą gali fiziniai bei privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statusą. Paramos paraišką pareiškėjas turi teikti individualiai, partneriai negalimi. Pareiškėju negali būti juridinių asmenų filialai arba atstovybės.

Paraiškos bus priimamos tik per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Kitais būdais (paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) pateiktos paraiškos nebus priimamos. Visi papildomi dokumentai – verslo planas, ataskaitinių metų finansinių ataskaitų bei tarpinių finansinių ataskaitų (už einamųjų metų visus ketvirčius) dokumentai, tinkamą projekto finansavimo šaltinį pagrindžiantys dokumentai – turi būti elektroninės formos, t. y. popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas. Pažymėtina, kad paraiškų teikimo paskutinę dieną paraiškos per sistemą bus priimamos tik iki 12 val.

Daugiau informacijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos / Kviečiame plėsti verslą kaime!

„Labanoras – 2017 Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“

„LABANORAS – 2017 MAŽOJI LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ“ galutinis