Jaunimo garantijų iniciatyvos projektas ,,Atrask save“

/in /by

Naujas logo

NORITE IŠBANDYTI SAVE NAUJOJE SRITYJE? NORITE SAVANORIAUTI, BET NEŽINOTE KAIP IR KUR?

Jaunimo garantijų iniciatyvos projekto ,,Atrask save“ savanoriškos veiklos organizavimo veikla laukia Jūsų! 

Savanoriška veikla Lietuvoje įgauna vis „ryškesnius“ atspalvius. Savanorystė – puiki galimybė realizuoti save, „pasimatuoti“ profesiją, būti ir veikti toje darbinės veiklos srityje, kurioje save įsivaizduoji ateityje.

JGI projekto ,,Atrask save“ tikslas – sumažinti nedirbančio, nesimokančio, mokymuose nedalyvaujančio 15-29 metų jaunimo skaičių, įgyvendinant ankstyvosios intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokį pasiūlymą jaunas žmogus pageidauja gauti: dirbti, mokytis ar atlikti praktiką.

Teikiant savanoriškos veiklos organizavimo paslaugas jauniems žmonėms nuo 15 iki 29 metų suteikiama galimybė įgyti patirties savanoriaujant įvairaus profilio (meno, aplinkosaugos, sporto, socialinės srities, sveikatos apsaugos ir kt.) organizacijose, įstaigose, institucijose.

Kodėl verta savanoriauti?

Jaunas žmogus savanoriaudamas išbando save naujoje aplinkoje, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, kelti iššūkius ir juos įveikti, randa bendraminčių, yra reikalingas. O kur dar galimybė pažinti organizaciją „iš vidaus“, užmegzti naujas, naudingas pažintis, praturtinti savo kasdienybę, gilinti žinias, tobulėti ir stebėti asmeninio augimo pokyčius.

Baigęs savanorystę savanoris gauna pažymėjimą (parengtas pagal jaunimo pasą „Youthpass“), patvirtinantį, kad tam tikrą laiką, tam tikroje organizacijoje jaunuolis savanoriavo. Gautame pažymėjime aprašomos savanorystės metu tobulintos kompetencijos, susiejant jas su konkrečia savanorio patirtimi. Tai naudinga rengiant gyvenimo aprašymą ir ieškant darbo, nes vis daugiau darbdavių savanorišką veiklą pripažįsta, vertina kaip vertingą, daug pasakančią apie žmogaus, ieškančio darbo, motyvaciją, atsakomybę, gebėjimus, vertybes ir kt.

Kompensacijos

Programos dalyviams finansuojamos kelionės išlaidos, maistpinigiai, kanceliarinės ir specialiosios priemonės, PSD (Privalomas sveikatos draudimas) bei būsto nuoma (jei savanoriaujama kitame mieste).

Savanorystės trukmė

Maksimali savanorystės trukmė yra 4 mėnesiai, minimali – 1 mėnesis. Per savaitę savanoriškai veiklai turėtumėte skirti apie 25 val., per mėnesį – 100 val. O tai reiškia, kad pusę dienos galite skirti darbo paieškai, kultūriniams renginiams, susipažinimui, bendravimui su skirtingais žmonėmis, savirealizacijai, akiračio plėtimui ir pan.

Vieta

Savanoriauti galima bet kuriame Lietuvos mieste. Detalų priimančių organizacijų sąrašą galite rasti svetainėje – www.buksavanoriu.lt.

Kaip viskas vyksta?

Norinčiam savanoriauti asmeniui reikia susisiekti su Vietos JGI koordinatore Lijana Špakova (el.paštas: lijana.spakova@gmail.com, mob.tel.: +370 633 34652) arba su savanorių mentore Aurelija Petronyte (el.paštas: svencioniumentorius@gmail.com, mob.tel.: +370 695 66134).

Visą savanorystės laikotarpį jauną žmogų lydi mentorius, kuris padeda išsirinkti organizaciją, aptarti veiklas, pasirašyti savanorystės sutartį ir kt. Jis yra tas žmogus, su kuriuo galima bet kada susisiekti ir konsultuotis savanorystės klausimais. Organizacijoje savanorį į veiklas įtraukia ir su organizacijos kultūra, kolektyvu supažindina kuratorius. Tai žmogus organizacijoje atsakingas už savanorius. Projekto metu vyksta nuolatinis savanorio, mentoriaus ir kuratoriaus bendradarbiavimas.

Jeigu norite keistis, tobulėti, veikti, ir jei vis dar bandote atsakyti į daugybę gyvenimo klausimų, kviečiame laužyti standartus ir tapti savanoriu – tai bus nauja, nuostabi, praturtinanti patirtis!

 

Projekto „Atrask save“ mentorė

Aurelija Petronytė

 

Turizmo sezono atidarymo šventė – „Plauk Žeimena”

/in /by

Renginio „PLAUK ŽEIMENA” programa

Renginio data: 2016-05-14

Renginio vieta: Kaltanėnų miestelis prie pėsčiųjų tilto.

8.00 val. dalyvių registracija baidarių slalomui Kaltanėnų miestelyje prie

pėsčiųjų tilto (užsiregistravę dalyviai galės padaryti bandomuosius plaukimus baidarėmis).

11. 00 val. oficiali renginio atidarymo ceremonija, tautodailininkų mugė.

Nuo 11 val. vyks kiemelių pristatymas, supažindinimas su turistinėmis paslaugomis Švenčionių rajone ir aplinkiniuose rajonuose.

Renginys planuojamas iki 14 val.; renginio trukmė priklausys nuo baidarių slalomo dalyvių skaičiaus.

Kontaktinė informacija tautodailininkams, amatininkams, kaimo turizmo sodyboms:

Kaltanėnų seniūnas Tomas Rokickis, tel. 8 687 74068;

tomas.rokickis@svencionys.lt

Registracija slalomui:

Algirdas Breidokas, tel. 8 686 08 481; kudliusb@gmail.com

Projektas ,,Žmogus – Bendruomenė – Tėvynė“

/in /by

IMG_5142Kiekvienas miestas, miestelis ar net pats mažiausias kaimas turi neretai labai seną istoriją ir žmonių, kurie ją saugo. Tikrai ne  visos jos surašytos knygose ar užfiksuotos filmuose. Ir labai neramu, kad tie žmonės taip ir išeis savo istorijos niekam nepapasakoję.

Pažinti savo kraštą ne tik iš vaizdinės madžiagos yra didelis iššūkis. Reikia leistis į pažintinę kelionę po tą vietą, kur jau daugybę kartų ėjai, bet gal skubėdamas nesidairei, nepagalvojai, kad tas medis turi prasmingą istoriją, o tas upės vingis turi magišką trauką, arba, kad tame sename kaimo name gyveno ypatingi žmonės.IMG_5160

2016-us paskelbus Vietos bendruomenių metais, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras inicijavo projektą ,,Žmogus – Bendruomenė – Tėvynė“. Projekto veikla siekiama pabrėžti vietos bendruomenių svarbą didinant gyventojų pilietinį aktyvumą, formuoti bendruomenių plėtrai palankią aplinką ir gerinti viešąją nuomonę apie vietos bendruomenes ir jų veiklą. Tai aktyvus projektas, kuris skatina domėtis, klausti, eiti, veikti, pabandyti. Dalyvavimas projekte leidžia  iš naujo atrasti istoriją, tapti smalsiais savo krašto tyrinėtojais ir kitu aspektu pažvelgti į užmirštus dalykus.

IMG_51642016 m. balandžio 16 d. organizuota išvyka į Magūnų seniūniją. Šiame etape dalyvavo: Berniūnų, Dubingių, Kaltanėnų, Magūnų, Pabradės, Pašaminės, Švenčionėlių, Trūdų bendruomenės.

Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centras dėkingas turėdamas galimybę kartu dalyvauti šiame projekte ir tikrai tikime, kad sekančiuose etapuose bendruomenių ratas plėsis.

 

 

Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro informacija

 

Lietuvos turizmo informacijos centrų darbuotojai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo seminare

/in /by

Net 70 turizmo informacijos centrų specialistų iš visos Lietuvos, tame tarpe ir Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro l.e.p. direktorė Tatjana Kuznecova ir metodininkė turizmui Julija Seikina, balandžio 7-8 d. dalyvavo VTD organizuotame kvalifikacijos tobulinimo seminare „Kaip pristatyti pasauliui Lietuvos turizmo galimybes?“.

Dviejų dienų seminare dalyviai gilino savo žinias klausydamiesi įvairių sričių specialistų pranešimų.12938187_1126872994057426_1700057252395742532_n

Seminarą pradėjo lektorius, reklamos agentūros „NEW“ kūrybos direktorius ir vienas iš savininkų, Tomas Ramanauskas, kuris skaitė pranešimą apie sėkmingą turizmo produkto pardavimą, pateikdamas įvairių šalių praktinius pavyzdžius. Prezentacijų ekspertas Arturas Laskauskas seminaro dalyviams pristatė pranešimą  „Prezentacija KITAIP, arba pamirškite migdančias skaidres“. Lektorius pateikė gausybę praktinių pavyzdžių ir naujų idėjų – kad prezentacijas galėtumėte kurti KITAIP negu iki šiol.

Antrąją seminaro dieną įvyko neeilinis Lietuvos tuzimo informacijos centrų asociacijos susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti nauji asociacijos įstatai, bei išrinktas naujas asociacijos prezidentas, Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė. „Taiga Euro Baltica“ direktorė Skaidra Kulakauskienė pristatė pranešimą „Turizmo produkto kelias nuo TIC iki kelionių organizatorių“. Seminaro dalyviai turėjo progą apsilankyti Valstybės pažinimo centre Prezidentūroje, dalyvauti ekskursijoje „Žydiškas Vilnius“ ir, žinoma, pasidalinti gerąja patirtimi.

 

Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro informacija

Užmirštais takais

/in /by

Balandžio pradžioje visa gamtoje esanti augalija vis dar yra laikinojoje stadijoje prieš didįjį sprogimą. Šios nerašytos taisyklės nepaiso ankstyvasis Žalčialunkis, kuris iš pradžių pražysta violetiniais žiedais, o tik vėliau pasipuošia lapais. Nuo jo, žinoma, niekada neatsilieka ir žibutės, kurios savo ryškumu nustelbia kur nekur pasirodžiusį žalsvumą.

Tokioje ankstyvo po velykinio pavasario aplinkoje ir žingsniavo keliautojai, susirinkę į 3-iąjį „Atrask Sirvėtos salą“ ciklo žygį. Šįkart maršrutas, prasidėjęs Šventos kaime, kur yra Sirvėtos regioninio parko gamtos mokykla, vingiavo mažai vaikštomais siaurais miško takeliais, vos įžiūrimais praėjimais kalvelių papėdėse, pelkės pakraščiais, vieškeliais tarp kaimų. Užnugaryje palikę mitologinio pažintinio tako skulptūras, žygeiviai patraukė palei išdžiuvusio upelio vagą, kurią puošia apsamanojusių akmenų grandinės, nuvirtę medžiai. Miško takelis atveda į laukymę, kur matosi iškilusi pailga kalvelė, nutįstanti palei pelkę gilyn į mišką – tai ozas, kurį aplankėme praeito žygio metu. Tačiau dabar keliavome išilgai šios geologinės struktūros, kuriai pasibaigus tamsėjančiame miške, kalvų bangavimas kilo vis aukštyn. Vienos iš tokių kalvelių viršūnėje bei šlaite iš tolo išryškėja įvairaus dydžio akmenys. Guli jie čia nekliudomi jau senai, mat yra padengti storu samanų ir kerpių sluoksniu. Į akis krenta dar ir tai, kad akmenys išmėtyti ne padrikai, o beveik taisyklinga juosta. Kyla įvairių minčių – kas čia taip pasistengė? Bet visada svarbu į viską žvelgti objektyviai. Pasirodo, užlipus ant kalvos, jų matoma dar daugiau ir sudaro jie tarsi stačiakampį – tai ne kas kita, kaip kažkada buvęs dirbamas laukas. Vadinasi, netoli turėtų būti ir gyvenvietė. Netrukus iš šiaurės rytų atkulniuojame į Kulniškės kaimą. Jis pasitinka mus su bundančia po žiemos sąstingio nuotaika: vyksta judėjimas, tvarkymasis.

IMG_4911Už Kulniškės, dešinėje išryškėja keliukas, kuriuo ir patraukiame. Prieš akis iškyla medinis kryžius, kurio pagrinde yra žodžiai „Lietuvos krikštui 1387 – 1987“. Netrukus atsiranda iš toli matomas naujas kelrodis – Bėlio apžvalgos bokštas. Nuo viršaus atsiveria Bėlis ir Bėliukas, dirbami laukai, karpyti jau praeito Šventos miško kontūrai, po kojomis išsibarsčiusios Meilūnų ir kelios Senadvario sodybos, kur link ir keliaujame toliau.

Išlikusių senųjų namų nebuvo daug. Gyvenvietė nedidelė. Bet tvarkinga kaimo aplinka nuteikė teigiamai. Būtent šioje vietoje naujos statybos statiniai tarsi savotiškai įsipina į senojo kaimo aplinką ir palaiko jo tęstinumą. Eidami minėto kaimo akmenimis grįstu keliuku, žygeiviai aktyviai fiksavo įdomesnius statinius bei netoli jų pradedančius sprogti medžių pumpurus. Žvilgsniais lydėdami miško paslaptis priartėjome prie Beržuvio stovyklavietės. Žygio vadovas M. Semaška tarsi neleido nutolti nuo buvimo gamtoje. Jis papasakojo ir pademonstravo, kaip įvairiais netradiciniais būdais galima susikurti laužą. O kol žygio dalyviai ruošėsi pietauti, vadovas supažindino su Beržuvio ežero paslaptimis. Klausėmės sakmės apie Beržuvį garso įrašo.

Pasišildę prie laužo, lydimi daugybės kirų balsų, žygiavome vėl gilyn į mišką. Ėjome mišku ir dairėmės žygio vadovo paslaptimi įvardintos vietos. Atrodė, kad miške temsta. Bet nuovoka apie laiką tarsi neleido toms mintims pasitvirtinti. Staiga, ilgesnį laiką pavedžioti senesniu mišku, žygio dalyviai vienareikšmiškai nuščiuvo. Tai buvo kažkas nepaprastai mįslingo: ypatingai aukštos kalvos, senas miškas, tarsi žmonių su tikslu į krūvą sukrauti akmenys. Eidami tokiomis vietomis priartėjome prie, manoma, II-ojo Pasaulinio karo apkasų, kurie buvo, rodos, visai čia pat, lengvai prieinami, netoli pagrindinio kelio Švenčionys – Ignalina. Atrodė, kad dalyvių nuotaika staiga pakito. Dauguma klausė – kas tai? Kur apkasų pradžia? Kur pabaiga? Kokius laikus mena ši vieta? Apkasų formos, vieta diktavo labai daug klausimų, į kuriuos atsakymų ieškojo kiekvienas iš dalyvių. Diskutavome, aiškinomės, spėliojome, tarėmės, kad esant galimybėms, ieškosime smulkesnių istorijos detalių. Pabuvus tokioje vietoje atrodė, kad gyvenimas trumpam sustoja. Kad buvimas praeities įvykių apipintoje vietoje diktuoja ir atitinkamas žmonių nuotaikas.

Nemažai laiko praleidus minėtoje vietoje, skubėjome toliau. Visiškai čia pat, už kelių metrų nuo apkasų, aptikome daugybę gyvūnų urvų. Vienas prie kito, didesni ir mažesni. Pamačius iš arčiau tokią vietą, staiga pasijunti svetimas. Atrodo, kad gali sutrukdyti, sudrumsi tą įprastą miško gyvūnijos kasdienybę. Stengėmės netrukdyti. Pasidžiaugėme galimybe visa tai pamatyti, užfiksuoti ir žygiavome toliau.IMG_4989

Nuėję 13 kilometrų pėsčiomis, stebėję gamtą iš arti, iš aukštai, vietomis susipažinę su istorijos detalėmis, grįžome į pradinį tašką – Sirvėtos regioninio parko gamtos mokyklą. Nors viso žygio atstumas nebuvo trumpas, dalyviai neskubėjo skirstytis. Grįžę į mokyklą tarsi dar kažko laukė. Gal dėl pripratimo judėti pirmyn, gal dėl noro pažinti ir pamatyti kuo daugiau. Bet laikas juk negailestingas. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Kupini įspūdžių ir teigiamų emocijų, turėjome grįžti į kasdienį gyvenimą. Ir grįžome. Tik šįkart su viltimi ir noru ketvirtojo žygio metu pamatyti ir pažinti dar daugiau.

 

 

Sirvėtos regioninio parko informacija