Startavo naujas ,,Surink Lietuvą“ ir ,,Audimas“ projektas

Iššūkis „Surink Lietuvą“ skatina žmones keliauti po mūsų kraštą, pažinti nematytus, neatrastus mūsų šalies lopinėlius. Šių kelionių dėka mes turime galimybę įvairiuose šalies kampeliuose įsigyti būtent to krašto formos magnetuką ir namuose turėti tikrąjį jau pažintą ir išnagrinėtą Lietuvos žemėlapį.

Naują turizmo sezoną projektas ,,Surink Lietuvą“ pradeda gausiai papildęs magnetėlių atsargas, atsinaujinęs ir paryškinęs žemėlapio spalvas. Niekas negali pasakyti, kaip gi atrodys žemėlapis po daugiau nei 10 metų. Galbūt dar ryškesnis ir spalvingesnis, tačiau pati idėja – nepakitusi. Unikali spalvų gama keliautojams padeda stebėti visą jų ,,rinkimo“ kelią nuo pat pradžios iki pabaigos – kiek laiko yra renkama jų dėlionė.

Šiandieną nemažai keliautojų jau yra ,,surinkę“ visą Lietuvą , o kai kurie pradėjo rinkti jau net ir po antąją. Patirtis rodo, jog magnetų rinkimas, skatina žmones ne tik keliauti ir pažinti, bet taip pat ir formuoja komandą, bendrystės ryšį. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – vieni iš pirmųjų, galintys pasidžiaugti savo kelionių pasiekimais. Po dėlionės surinkimo STT savo socialinio tinklapio puslapyje paskelbė – „mes esam visur“. Ir iš tiesų rinkimo metu STT būta visur – Lietuva buvo ne tik surinkta, bet ir akilai ištyrinėta, o pasak darbuotojų, dalyvavimas šiame projekte tik dar labiau suvienijo kolektyvą. Darbuotojai dalinosi įspūdžiais, „rungtyniavo“, kurio magnetukas prisidės prie bendros STT Lietuvos.

Nėra paslaptis ir tai, jog kai kurie keliautojai magnetais tarpusavyje keičiasi arba esant galimybei juos siunčiasi paštu. Pavyzdžiui, viena mergina, mėgstanti keliauti, bet turinti neįgalumą ,,surinkti“ Lietuvą bando kitaip – išsiunčiant visiems turizmo centrams po vokelį su euru ir prašymu atsiųsti magnetą konkrečiai nurodytu adresu. Pasak merginos sesers surinkta dėlionė jai yra neįkainojama dovana.
Neapsieita ir be originalių mainų. Prieš pat Kalėdas, socialiniame tinkle Facebook, vienoje iš grupių, kur žmonės keičiasi, perka ir parduoda įvairių augalų rūšis ir sėklas, viena moteriškė, siūlė mainais pomidoriukų daigų už tam tikrų miestų magnetus, norėdama dar iki švenčių padėti sūnui ,,surinkti“dėlionę, kai trūko vos kelių magnetų iki pilnos Lietuvos. Tiek šios, tiek ir daugelis kitų istorijų tik dar kartą parodo,kaip mes mylim savo kraštą ir kaip kiekvienam reikalingas Lietuvos žemėlapis. Tad skelbiam nauja šūkį – Būk lietuvis, surink
Lietuvą.

Naujas turizmo sezonas žada dar daugiau staigmenų. Akcijų ir atrakcijų šiais metais tikrai netrūks. Keliautojai galės įsigyti ne tik miesto magnetukų, bet ir įvairių kitų ,,Surink Lietuvą“ suvenyrų ar dovanėlių. Šiai dienai prekyboje jau yra pasirodę ,,Surink Lietuvą“ marškinėliai su vienais didžiausių sporto ir laisvalaikio drabužių gamintojų Rytų Europoje ,,Audimas“ ženklu.
Projektas ,,Surink Lietuvą“ taip pat kviečia kartu švęsti ir išskirtiniausias bei unikaliausias šventes įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Kiekvieną mėnesį socialiniame tinkle ,,Facebook“, ,,Surink Lietuvą“ paskyroje, galite rasti sudarytą kalendorių – rekomendaciją, kokiuose renginiuose galite apsilankyti ir sudalyvauti bei tokiu būdu susipažinti ir su dar neatrastomis mūsų šalies vietovėmis. Kiekvienas lietuvis žino, jog tautiečių grožis neturi ribų ir vykstantys grožio konkursai pritraukia daugybę žiūrovų, tačiau, ar kada teko pagalvoti, kokio grožio ir išskirtinumo yra Lietuvoje augintos ožkos? Švenčių maratonas jau įpusėjo, todėl kviečiame nepraleisti puikios progos sudalyvauti.
„Surink Lietuvą“ taip pat labai džiaugiasi visų pasitikėjimu ir įvertinimu. Projektas buvo išrinktas ir tapo ,,Sėkmingiausia turizmo iniciatyva 2018-iais metais“. Už įtraukiantį Lietuvos istorijos ir kultūros įprasminimą, įteiktas ,,Unikali šalis 2018“ apdovanojimas, o 2018 m. rugsėjo mėnesį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos artojų asociacija organizavo renginį ,,Lietuvos artojų varžybos ir Kukurūzų diena 2018”, kurio metu buvo pagaminta 100 kv.m. „Surink Lietuva“ dėlionė ir buvo siekiama Lietuvos rekordo – sudėti didžiausią dėlionę Lietuvoje!

Sekite projekto naujienas Facebook – Surink Lietuvą – https://www.facebook.com/SurinkLietuva/
Instagrame – surinklietuva

Rekordiniai metai Lietuvos turizmui

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 3,6 mln. turistų: 1,7 mln. iš užsienio ir 1,9 mln. Lietuvos gyventojų. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai dvigubai viršijo išankstines JT Pasaulio turizmo organizacijos prognozes.

Kas septintas užsienio turistas – vokietis. Daugiausia turistų praėjusiais metais į Lietuvą atvyko iš Vokietijos – 214,1 tūkst., arba 21,6 proc. daugiau nei 2017 metais. Tai yra didžiausi turistų iš šios šalies srautai Lietuvos turizmo istorijoje. Vokietijos turistai kasmet vis dažniau keliauja po Lietuvos regionus, aplanko Panemunę, pajūrį, pamarį. Jų išlaidos vienos kelionės metu Lietuvoje viršija 450 eurų.

„Lietuvos turizmo sektorius pernai ne tik pasiekė rekordinius rezultatus, bet ir padarė didelę pažangą įgyvendinant ilgalaikę strategiją: diversifikuoti rinkas ir orientuotis į tas, kurių turistai atneša didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Būtent dėl šių pastangų pagal turistų skaičių Vokietija aplenkė iki tol ilgai pirmavusias, tačiau ne itin stabilias Baltarusijos ir Rusijos rinkas. Be to, turistai iš Vokietijos, kartu su svečiais iš Japonijos, Kinijos ir Izraelio, patenka į daugiausiai pinigų Lietuvoje išleidžiančių keliautojų grupę, o turistų srautų iš šių šalių augimas pernai buvo sparčiausias ir siekė net 22,9 proc.“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Toks pat srauto augimas fiksuojamas atvykstančiųjų iš Jungtinės Karalystės. Šios dvi Europos šalys išsiskyrė ypatingu turistų augimu pernai – 19,1 proc. Tai yra, į Lietuvą vokiečių ir britų atvyko penktadaliu daugiau nei tuo pat laikotarpiu užpernai. Turistų skaičius iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos, Skandinavijos šalių augo vidutiniškai 6,9 proc.

Dviženklis srauto iš tolimųjų rinkų augimas. Lietuvos investicijos į turizmo rinkodarą tolimosiose rinkose duoda akivaizdžių rezultatų. Pernai turistų gausėjo iš visų prioritetinių tolimųjų rinkų: JAV (+11,6 proc.), Japonijos (+22,3 proc.), Kinijos (+20,6 proc.), Izraelio (+27,3 proc.). Šios rinkos reikšmingos didžiausiu išlaidų Lietuvoje krepšeliu. JAV ir toliau antrus metus iš eilės tvirtai laikosi tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Amerikiečių Lietuvoje lankėsi daugiau nei turistų iš šalia esančių valstybių – Suomijos, Danijos, Švedijos ar Norvegijos.

„Sėkmingi praėję metai kelia didelius lūkesčius 2019 metams. Naujosios turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tikslai yra išlaikyti panašų augimą ir šiais metais, gausinti ne tik turistų srautus, bet ir nakvynių skaičių, taip pat didinti turizmo sektoriaus pajamas. Ir toliau daug dirbsime tikslinėse rinkose Europoje, daug veiklų esame suplanavę ir tolimosiose rinkose”, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Lietuva įsitvirtino tarp lyderių pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą ES. Užsienio turistai Lietuvoje praleido 3,7 mln. nakvynių, šis skaičius augo 8,9 proc. Lietuvą lydere pagal turistų nakvynių augimą 2018 m. paskelbė ir Eurostatas. Pagal ES statistikos tarnybos duomenis, pernai Lietuva užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą.

TOP 5 šalys nesikeičia jau 10 metų. Didžioji dalis (51,8 proc.) užsienio turistų į Lietuvą atvyko iš 5 valstybių: Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos.

TOP 10 valstybių pagal atvykusių turistų skaičių:

Lietuvos gyventojų susidomėjimas savo šalimi ir toliau auga. Atvykstamasis ir vietinis turizmas tebesidalija Lietuvos turizmo rinką pusiau: po šalį keliavę ir apgyvendinimo įstaigose apsistoję Lietuvos gyventojai sudarė 51,8 proc. rinkos (iš viso – 1,9 mln. turistų arba 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu), užsieniečiai – 48,2 proc. Lietuvos turizmo rinkos.

Lietuvos statistikos departamento duomenys neapima apgyvendinimo kaimo turizmo įstaigose ir privačiame sektoriuje, įskaitant sparčiai populiarėjantį „Airbnb“ tinklą. Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ skaičiavimais, šie rodikliai sudarytų papildomai apie 30 proc. Lietuvoje bent su viena nakvyne keliavusių turistų.

Straipsnio šaltinis: www.lithuania.travel, „Rekordiniai metai Lietuvos turizmui“.

Padėkos verslui vakare pagerbti Švenčionių rajono verslininkai

Padėkos verslui vakaras

Gerbiamieji Švenčionių rajono verslininkai ir verslo atstovai,
Maloniai kviečiame Jus į Padėkos verslui vakarą, kuris vyks 2019 m. vasario 22 d. 18.00 val. Pabradės miesto kultūros centre (Vilniaus g. 46, Pabradė).
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius

Family Reunion (9) (1)

Kviečiame dalyvauti vieninteliame Lietuvoje vaistažolių rinkimo čempionate!

Švenčionių rajono svarbiausi 2018–ųjų metų renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Kviečiame į Padėkos verslui vakarą!

Gerbiamieji verslininkai,
maloniai kviečiame Jus į Padėkos verslui vakarą, kuris vyks 2018 m. kovo 1 d. 18.00 val.  sodyboje „Prie Žeimenos“ (Švenčionėlių g. 24, Kaltanėnai, Švenčionių r.).
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius 

Kviečiame teikti paraiškas į socialiai atsakingo verslo konkursą

SADM skelbia apie papildomą terminą įmonių paraiškoms pateikti, siekiant dalyvauti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse

 

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017 m. kovo 24 d. paskelbė Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (toliau – NAVA) konkursą, kurio metu Nacionaliniais atsakingo verslo apdovanojimais bus pagerbtos pažangiausios įmonės, 2016 m. nuveikusios daugiausiai darbų įmonių socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusios prie socialinės atsakomybės principų plėtojimo verslo sektoriuje.

NAVA konkurse gali dalyvauti ir būti apdovanotos įmonės. NAVA nominacijos: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Metų aplinkosaugos įmonė“. Kiekviena iš NAVA nominacijų skirstoma į 3 kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas, mažas ar vidutines įmones; dideles įmones; tarptautines įmones ar jų filialus / atstovybes, veikiančias Lietuvoje. Labiausiai pasižymėjusios įmonės pagerbiamos pagrindiniu apdovanojimu – „Socialiai atsakinga įmonė“. Šiais metais taip pat bus įteikti papildomi apdovanojimai už pasiekimus moterų ir vyrų lyčių lygybės bei neįgaliųjų integracijos srityse.

Atsižvelgdama į tai, kad šių metų NAVA apdovanojimai bus įteikiami dešimtą kartą bei įmonių pageidavimus papildomai pateikti paraiškas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia apie papildomą terminą įmonių paraiškoms pateikti. Įmonių paraiškas kviečiame teikti DOC ir PDF formatais elektroniniu paštu adresu nava@socmin.lt iki 2017 m. spalio 15 d. imtinai.

Detalesnę informaciją, paraiškos formas ir ankstesnių metų nugalėtojus galite rasti: http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/nacionalinis-atsakingo-verslo-apdovanojimas.html

Kviečiai aktyviai dalyvauti konkurse.

Informaciją parengė Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Tatjana Kuznecova

Kviečiame plėsti verslą kaime!

Nuo spalio 2 d. norintys pasinaudoti Europos Sąjungos parama verslui plėsti kaimo vietovėse vėl galės teikti paraiškas. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) jas priims iki lapkričio 30 d.

Šiam paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ rinkimo etapui skirta 19 mln. Eur paramos lėšų. Neseniai buvo patvirtintos ir naujos šios priemonės veiklos įgyvendinimo taisyklės.

Parama – fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims

Pagal KPP veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ parama teikiama ne žemės ūkio veiklai (veikloms), nurodytai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, vystyti. Viename projekte gali būti numatyta plėtoti kelias remiamas ekonominės veiklos rūšis. Parama nebus teikiama tik veikloms, išvardytoms neremiamų veiklų sąraše, o jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Atkreipiame dėmesį, jog neremiamų veiklų sąrašas buvo papildytas krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla bei už paramos lėšas įgyto turto (išskyrus poilsio ir sporto reikmenų) nuoma.

Pretenduoti į paramą gali fiziniai bei privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statusą. Paramos paraišką pareiškėjas turi teikti individualiai, partneriai negalimi. Pareiškėju negali būti juridinių asmenų filialai arba atstovybės.

Paraiškos bus priimamos tik per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Kitais būdais (paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) pateiktos paraiškos nebus priimamos. Visi papildomi dokumentai – verslo planas, ataskaitinių metų finansinių ataskaitų bei tarpinių finansinių ataskaitų (už einamųjų metų visus ketvirčius) dokumentai, tinkamą projekto finansavimo šaltinį pagrindžiantys dokumentai – turi būti elektroninės formos, t. y. popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas. Pažymėtina, kad paraiškų teikimo paskutinę dieną paraiškos per sistemą bus priimamos tik iki 12 val.

Daugiau informacijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos / Kviečiame plėsti verslą kaime!