Seną „Taikos“ kino teatrą Švenčionyse planuojama paversti jaunimo centru, kur jie galėtų kartu žiūrėti ir aptarti filmus, groti įvairiais instrumentais, klausytis paskaitų, organizuoti renginius. Tokiai vizijai jau pritarė ir Švenčionių meras Rimantas Klipčius. Su jaunimu bendravęs ir jų norus apibendrinęs vizualinių komunikacijų specialistas Šarūnas Savickas, šiuo metu gyvenantis Švenčionėliuose, sutiko plačiau papasakoti apie šią idėją.

Per dirbtuves iškart rado vietą jaunimo centrui
Pats Šarūnas Savickas gimė ir užaugo Vilniuje, tačiau nutarė persikelti į ramesnį miestelį – Švenčionėlius. Ten jis šiuo metu gyvena su savo šeima, o aplink buriasi draugų kompanija – architektės Guoda Barkauskaitė ir Eglė Židonytė, mokslininkas Evaldas Pečiūra ir kiti.

„Šiuo metu Švenčionėliuose jau esame 6-iese. Turime tam tikrą bendrą erdvę, kur buriame bendruomenę: kartais žiūrime kiną, vyksta moterų ratai, kartais ir vyrai susitinka. Iniciatyva vadinasi „Miško uostas“, – pasakojo Š.Savickas.

Š.Savickas jau ilgą laiką prisideda prie įvairių socialinių verslų, padeda jiems sukurti vizualinį identitetą, logotipus, prisidėjo atidarant „Inovatorių slėnio“ erdvę Antalieptėje, Zarasų raj. ir ten organizuojant socialinio verslo festivalį „BizZz“.

„Neseniai projekto „Socialinė simpatija“ organizatoriai Arūnas Survila ir Monika Juknienė aplankė mane Švenčionėliuose ir paprašė prisidėti sprendžiant jaunimo užimtumo Švenčionyse problemas“, – sakė Š.Savickas.

Pirmiausia jis susitiko su Švenčionių jaunimo koordinatore Inga Varniene ir suorganizavo dirbtuves kartu su aktyviais Švenčionių jaunuoliais.

„Su jaunuoliais pirmiausia įvardijome savo poreikius, skausmus, ko trūksta, tada sudėjome juos į vieną prezentaciją, svarstėme, kaip viskas galėtų atrodyti. Švenčionys turi seną, apleistą kino teatrą „Taika“, kuris šiuo metu tarnauja tik kaip sandėlis. Dar kartu su jaunimu važiavome įvertinti, kaip atrodo ta vieta ir sutarėme, kad ji visiems tinka ir patinka“, – prisiminė vizualinių komunikacijų specialistas. Šiose dirbtuvėse dalyvavo 14 jaunuoilų, vėliau į jaunimo centro vizijos kūrimą įsitraukė apie 20 jaunų žmonių.

Meras idėjai pritarė
Prigeneravę gerų idėjų jaunuoliai kartu su Š.Savicku patraukė pas merą.

„Mero pozicija buvo tokia, kad tokios vietos (jaunimo centro, – red. past.) reikia, dabar lieka paieškoti galimybių, kaip tai įgyvendinti. Daugiausia lėšų reikalauja seno kino teatro renovacija“, – sakė Š.Savickas.

Jo teigimu,  jaunimas trokšta vietos, kur galėtų tiesiog neformaliai susiburti, kartu žiūrėti kino filmus, pasikviesti lektorius, kurie skaitytų paskaitas įvairiomis temomis.

„Jaunimas norėtų turėti ir interaktyvią erdvę, kurioje galėtų vykti karaokė vakarai, būtų galima žaisti kompiuterinius žaidimus, galbūt net būtų virtualios realybės kampas“, – vardino Š.Savickas.

Jauni švenčioniečiai taip pat norėtų turėti muzikos kampelį, su gitaromis, fortepijonu, bei sporto kampelį, kuriame būtų galima treniruotis, daryti jogos pratimus.

„Kitaip tariant, reikėtų tokios daugiafunkcinės erdvės, kurią būtų galima įvairiai pritaikyti pagal situaciją. Pavyzdžiui, kad tribūnos būtų ant ratukų, esant renginiui, sėdimas vietas būtų galima atstumti į vidurį, o jam pasibaigus – vėl išstumdyti į šonus“, – sakė pašnekovas.

Pats „Taikos“ kino teatras yra apie 250 kvadratinių metrų ploto bei turi 6 metrų aukščio lubas – tai didžiulė neišnaudota erdvė. Šiai erdvei prikelti reikėtų daug lėšų, ypač – renovacijai. Vis tik, pasak Š.Savicko, Švenčionių meras R.Klipčius išsakė mintį, jog vaikus vežioti į kitus miestus tam, kad jie galėtų užsiimti mėgstama veikla – kainuoja tiek pat.

Savivaldybės atstovė: kai kurie jaunuoliai čia atvyks kaip profesionalai
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Varnienė sakė, jog jauni keturiolikmečiai Švenčionių rajone užsiima aktyviomis veiklomis: šoka, dainuoja, piešia ar sportuoja. Tačiau patys paaugliai pastebi, kad dalis jų draugų neturi kokio nors hobio ar užsiėmimo, nors energijos netrūksta. Tai lemia, kad jie tiesiog renkasi aikštelėse, parkuose, neretai griebiasi elektroninių cigarečių ar alkoholio.

„Patys jaunuoliai pasiūlė, kad turėtų būti kažkokia bendra erdvė, kur ateitų tiek aktyvūs, tiek neaktyvūs, ten vieni motyvuotų kitus, tokiu būdu atrastų savo pomėgius, savo sritį. Turime daug sporto, šokių, neformalaus ugdymo būrelių, bet dalis vis tiek neatranda srities, kuri jiems tiktų. Pagalvojome, jog įkurdami jaunimo centrą, mes, suaugusieji, apsaugosime jaunimą nuo žalingų įpročių ar negerų išdaigų“, – sakė I.Varnienė.

Pašnekovė pridūrė, kad kino teatras „Taika“ nėra labai blogos būklės, iš išorės jis netgi atrodo kaip naudojamas pastatas. Be to, teatras yra tokioje geografinėje vietoje, kuri visiems būtų pakeliui.

Pasak I.Varnienės, centre dirbtų vadovai, tačiau kartu jaunuoliai mokytų vienas kitą, o kartais galbūt pasikviestų garsų muzikantą ar lektorių ir pasisemtų naujų įgūdžių ar žinių iš jo.

Pašnekovė patvirtino, jog meras R.Klipčius idėjai pritaria ir jaunimo centro įrengimą numatė netgi savivaldos rinkimų programoje.

„Lėšų poreikis yra didelis, šio projekto trukmė gali būti netgi ne vieneri, o dveji-treji metai. Tačiau su jaunais žmonėmis apie tai irgi kalbėjome: kad galbūt jūs išaugsite savo idėją ir darbus ir greičiausiai mes jus kviesime kaip profesionalus pasidalinti savo patirtimi“, – sakė I.Varnienė.

Kai trūksta veiklos – prasideda „negražūs dalykai“
Neseniai Jaunimo reikalų tarybos atstovu rajono savivaldybėje išrinktas Linas Dervinis prisimena, jog idėja Švenčionyse turėti jaunimo centrą „ore sklando“ jau seniai.

„Kai dar buvau visai mažas – kai lankiau darželį – Švenčionyse buvo jaunimo susibūrimo vieta. Bet ji labai greitai užsidarė, nes mažai kas joje lankydavosi“, – sakė L.Dervinis.

Britų tarybos remiamas projektas “Socialinė simpatija” šiais metais apkeliavo daugiau nei 6 savivaldybes. Projekto tikslas – vietoje apjungti įvairių sektorių žmones tam, kad gimtų sprendimai aktualiausioms savivaldybės problemoms spręsti inovatyviai ir šiuolaikiškai. Į Švenčionis “Socialinė simpatija” komanda atvyko pakviesti Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro, su kuriuo kartu sprendė jaunų žmonių įtraukimo ir dalyvavimo problemą. Sprendimą pasiūlė patys jauni žmonės, kurių teigimu Švenčionyse labai reikia pažangios jaunimo erdvės, prie kurios kūrimo prisidėtų patys jaunieji švenčioniškiai. Iškart po dirbtuvių Švenčionių paaugliai susitiko su mentoriumi Šarūnu Savicku dalintis idėjomis ir pasiūlymais.

„Kartu apžiūrėjome kino teatrą „Taika“, net pasidarėme planą, kas kur galėtų būti. Šis jaunimo centras skirtųsi nuo kitų, nes dažniausiai tu į jaunimo centrą ateini, yra žaidimų, bet nelabai ką ten veiki. O šitoje erdvėje būtų galima ir sportuoti, ir groti, dainuoti, vyktų įvairios paskaitos. Taip bandytume motyvuoti jaunimą“, – sakė L.Dervinis.

Pašnekovas supranta, jog reikės didelio finansavimo, tačiau džiaugiasi, kad projektas jau paruoštas svarstyti rajono tarybai.

„Švenčionyse jaunimo yra nedaug. Yra keli krepšinio, futbolo stadionai – jauni žmonės renkasi ten. Jiems trūksta vietos, erdvės, kur atsirastų galimybė išreikšti save. Dabar Švenčionių jaunimas arba sėdi namuose, arba užsiima negražiais dalykais“, – pokalbį užbaigė L.Dervinis.

Kol rengiamos paraiškos ir dokumentai finansavimui gauti, Švenčionių rajono savivaldybė kuria nedideles laikinas erdves jaunimui kultūros centre, kur taip pat kviečia jaunimą susiburti ir dalintis patirtimi.

Praėję metai buvo rekordiniai Lietuvos turizmui. 2018 m. mūsų šalyje bent su viena nakvyne keliavo 3,6 mln. turistų: 1,7 mln. iš užsienio ir 1,9 mln. Lietuvos gyventojų. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai dvigubai viršijo išankstines JT Pasaulio turizmo organizacijos prognozes.

Kas septintas užsienio turistas – vokietis. Daugiausia turistų praėjusiais metais į Lietuvą atvyko iš Vokietijos – 214,1 tūkst., arba 21,6 proc. daugiau nei 2017 metais. Tai yra didžiausi turistų iš šios šalies srautai Lietuvos turizmo istorijoje. Vokietijos turistai kasmet vis dažniau keliauja po Lietuvos regionus, aplanko Panemunę, pajūrį, pamarį. Jų išlaidos vienos kelionės metu Lietuvoje viršija 450 eurų.

„Lietuvos turizmo sektorius pernai ne tik pasiekė rekordinius rezultatus, bet ir padarė didelę pažangą įgyvendinant ilgalaikę strategiją: diversifikuoti rinkas ir orientuotis į tas, kurių turistai atneša didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Būtent dėl šių pastangų pagal turistų skaičių Vokietija aplenkė iki tol ilgai pirmavusias, tačiau ne itin stabilias Baltarusijos ir Rusijos rinkas. Be to, turistai iš Vokietijos, kartu su svečiais iš Japonijos, Kinijos ir Izraelio, patenka į daugiausiai pinigų Lietuvoje išleidžiančių keliautojų grupę, o turistų srautų iš šių šalių augimas pernai buvo sparčiausias ir siekė net 22,9 proc.“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Toks pat srauto augimas fiksuojamas atvykstančiųjų iš Jungtinės Karalystės. Šios dvi Europos šalys išsiskyrė ypatingu turistų augimu pernai – 19,1 proc. Tai yra, į Lietuvą vokiečių ir britų atvyko penktadaliu daugiau nei tuo pat laikotarpiu užpernai. Turistų skaičius iš Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos, Skandinavijos šalių augo vidutiniškai 6,9 proc.

Dviženklis srauto iš tolimųjų rinkų augimas. Lietuvos investicijos į turizmo rinkodarą tolimosiose rinkose duoda akivaizdžių rezultatų. Pernai turistų gausėjo iš visų prioritetinių tolimųjų rinkų: JAV (+11,6 proc.), Japonijos (+22,3 proc.), Kinijos (+20,6 proc.), Izraelio (+27,3 proc.). Šios rinkos reikšmingos didžiausiu išlaidų Lietuvoje krepšeliu. JAV ir toliau antrus metus iš eilės tvirtai laikosi tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų. Amerikiečių Lietuvoje lankėsi daugiau nei turistų iš šalia esančių valstybių – Suomijos, Danijos, Švedijos ar Norvegijos.

„Sėkmingi praėję metai kelia didelius lūkesčius 2019 metams. Naujosios turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ tikslai yra išlaikyti panašų augimą ir šiais metais, gausinti ne tik turistų srautus, bet ir nakvynių skaičių, taip pat didinti turizmo sektoriaus pajamas. Ir toliau daug dirbsime tikslinėse rinkose Europoje, daug veiklų esame suplanavę ir tolimosiose rinkose”, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Lietuva įsitvirtino tarp lyderių pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą ES. Užsienio turistai Lietuvoje praleido 3,7 mln. nakvynių, šis skaičius augo 8,9 proc. Lietuvą lydere pagal turistų nakvynių augimą 2018 m. paskelbė ir Eurostatas. Pagal ES statistikos tarnybos duomenis, pernai Lietuva užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje pagal turistų nakvynių skaičiaus augimą.

TOP 5 šalys nesikeičia jau 10 metų. Didžioji dalis (51,8 proc.) užsienio turistų į Lietuvą atvyko iš 5 valstybių: Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos.

TOP 10 valstybių pagal atvykusių turistų skaičių:

Lietuvos gyventojų susidomėjimas savo šalimi ir toliau auga. Atvykstamasis ir vietinis turizmas tebesidalija Lietuvos turizmo rinką pusiau: po šalį keliavę ir apgyvendinimo įstaigose apsistoję Lietuvos gyventojai sudarė 51,8 proc. rinkos (iš viso – 1,9 mln. turistų arba 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu), užsieniečiai – 48,2 proc. Lietuvos turizmo rinkos.

Lietuvos statistikos departamento duomenys neapima apgyvendinimo kaimo turizmo įstaigose ir privačiame sektoriuje, įskaitant sparčiai populiarėjantį „Airbnb“ tinklą. Turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ skaičiavimais, šie rodikliai sudarytų papildomai apie 30 proc. Lietuvoje bent su viena nakvyne keliavusių turistų.

Straipsnio šaltinis: www.lithuania.travel, „Rekordiniai metai Lietuvos turizmui“.

Gerbiamieji Švenčionių rajono verslininkai ir verslo atstovai,
Maloniai kviečiame Jus į Padėkos verslui vakarą, kuris vyks 2019 m. vasario 22 d. 18.00 val. Pabradės miesto kultūros centre (Vilniaus g. 46, Pabradė).
Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius

SADM skelbia apie papildomą terminą įmonių paraiškoms pateikti, siekiant dalyvauti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2017 m. kovo 24 d. paskelbė Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo (toliau – NAVA) konkursą, kurio metu Nacionaliniais atsakingo verslo apdovanojimais bus pagerbtos pažangiausios įmonės, 2016 m. nuveikusios daugiausiai darbų įmonių socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusios prie socialinės atsakomybės principų plėtojimo verslo sektoriuje.

NAVA konkurse gali dalyvauti ir būti apdovanotos įmonės. NAVA nominacijos: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Metų aplinkosaugos įmonė“. Kiekviena iš NAVA nominacijų skirstoma į 3 kategorijas, atskirai apdovanojant: labai mažas, mažas ar vidutines įmones; dideles įmones; tarptautines įmones ar jų filialus / atstovybes, veikiančias Lietuvoje. Labiausiai pasižymėjusios įmonės pagerbiamos pagrindiniu apdovanojimu – „Socialiai atsakinga įmonė“. Šiais metais taip pat bus įteikti papildomi apdovanojimai už pasiekimus moterų ir vyrų lyčių lygybės bei neįgaliųjų integracijos srityse.

Atsižvelgdama į tai, kad šių metų NAVA apdovanojimai bus įteikiami dešimtą kartą bei įmonių pageidavimus papildomai pateikti paraiškas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia apie papildomą terminą įmonių paraiškoms pateikti. Įmonių paraiškas kviečiame teikti DOC ir PDF formatais elektroniniu paštu adresu nava@socmin.lt iki 2017 m. spalio 15 d. imtinai.

Detalesnę informaciją, paraiškos formas ir ankstesnių metų nugalėtojus galite rasti: http://www.socmin.lt/lt/darbo-rinka-uzimtumas/imoniu-socialine-atsakomybe-isa/nacionalinis-atsakingo-verslo-apdovanojimas.html

Kviečiai aktyviai dalyvauti konkurse.

Informaciją parengė Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Tatjana Kuznecova