Maršruto ilgis: 9 km.
Kelionė prasideda Šventos kaime įsikūrusios Sirvėtos regioninio parko direkcijos kieme.
Važiuojama žvirkeliu, pro Gražulių, Vaikučių, Čiūlėnų kaimus, įsikūrusius tarp Švenčionių aukštumos kalvų. Galutinis maršruto taškas – Kačėniškės piliakalnis, esantis Mergežerio ežero krante.
Keliaudami šiuo maršrutu aplankysite XIX a. viduryje pastatytą Šventos dvarvietę, privažiavę Šventos mišką pamatysite apie 30 išlikusių Šventos pilkapių, kurių aptiktos įkapės rodo, kad šiame pilkapyne protėviai buvo laidojami jau IX-XIIa.
Tolesnis maršruto tikslas – Aučynų kaimo kryžius ir Aučynų piliakalnis.
Išvažiavus iš Šventos miško tankmės, keliausite į kairę – link Aučynų kaimo kryžiaus bei kapinaičių. Aučynų kryžius atstatytas 1990 m. vietoje buvusio seno, kelių sankryžoje, Švenčionių ir Ceikinių parapijų sankirtoje. Sekantis maršruto objektas – Aučynų piliakalnis. Archeologiniai tyrimai parodė, kad vakarinėje piliakalnio papėdėje galėjo egzistuoti senovės gyvenvietė. Už piliakalnio tyvuliuoja Saločio ežeras apsuptas pelke – Saločio telmologinis draustinis. Jis įkurtas tipiškiems bei unikaliems pelkių kompleksams saugoti. Važiuojant gražiu kraštovaizdžiu pasieksite Balionių dvarvietę. Į pastarąją veda jauki klevų alėja. Šiuo metu yra išlikę dvaro pastatų pamatai, sodo liekanos. Įspūdingiausiai atrodo senas maumedis už pastato.
Užnugaryje palikus buvusį dvarą, žvyrkeliu kelionė tęsiasi link Kačėniškės piliakalnio, esančio Mergėžerio ežero vakariniame krante. Atliekant archeologinius tyrimus čia buvo rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšnuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos lygiu ir gruoblėtu paviršiumi, kas vėlgi byloja apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius.
Privažiavus poilsiavietę prie Mergėžerio galima pailsėti, arba iškart apsisukti, ir žvyrkeliu į kairę grįžti į Šventos kaimą ir Sirvėtos RP lankytojų centrą.
