Banguojantis kraštovaizdis (A. Jakšto nuotr.)

Švenčionių rajono centras yra Švenčionių aukštumoje, rajono pakraščiai – Aukštaičių aukštumoje. Žemiausia rajono vieta – 116 m žemiau jūros lygio – Žeimenos žemuma.

Aukščiausia vieta – 250 m Girdziuliškės kalnas.

Švenčionių rajonas išsiskiria ežerų gausa – 289 ežerai, bendras jų plotas užima 5 632,1 ha. Tai vienas ežeringiausių rajonų šalyje. Didžiausi ežerai – Kretuonas (862,5 ha) bei Asveja (539,6 ha). 70 proc. visų ežerų sudaro nedideli, iki 10 ha ploto ežerai (203 ežerai), 26,7 proc. – nuo 10 iki 100 ha (77 ežerai), 2,1 proc. – nuo 100 iki 500 ha (7 ežerai), 2 ežerai – virš 500 ha.

Bažnyčios sala Kančiogino ežere (K. Stalnionytės nuotr.)

Švenčionių rajono ežerų išskirtinis požymis – tyras, skaidrus vanduo, kadangi per Švenčionių rajono aukštumas eina Nemuno ir Dauguvos upių baseinų takoskyra, todėl iš ežerų ištekantys upeliai išplukdo nešvarumus. Turistiniu požiūriu svarbiausi ežerai – Kretuonas, Skerdžius, Bėlys, Lazdinių, Sarių, Pailgio, Asvejos, didžioji dalis ežerų esančių rajono šiaurės vakaruose (Labanoro regioniniame parke).
Pietiniu Švenčionių rajono pakraščiu teka Neris. Iš šiaurės į pietus rajono teritorija teka Neries intakas Žeimena, į kurią įsilieja Lakaja, Peršokšna, Mera, Dubinga ir kiti mažesni upeliai. Žeimena – viena švariausių Lietuvos upių, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių.

Švenčionių krašto miškai (K. Stalnionytės nuotr.)

Švenčionių rajonas išsiskiria ne tik ežerų, bet ir miškų gausa – jie užima 53 proc. rajono teritorijos. Didžioji dalis miškų (83 proc.) yra spygliuočiai.
Svarbu paminėti, kad Švenčionių rajono teritorijoje yra net 4-ių valstybinės reikšmės parkų dalys – Aukštaitijos nacionalinis parkas, Labanoro, Asvejos ir Sirvėtos regioniniai parkai. Šių parkų teritorijose yra 11 valstybinių draustinių bei 2 valstybiniai biosferos poligonai, kuriuose gausu nykstančių augalų bei paukščių rūšių.

Vilniaus gatvė. Atviruką išleido A.S.Suvorina ir Ko. Šererio atelje, Maskva. Apie 1913 – 1914 m.

Švenčionys

Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties Deltuvos, Lietuvos žemėmis, sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga.

Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esą čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas.

Naujųjų Švenčionių geležinkelio stotis. 1898 m.

Švenčionių rajonas

Švenčionių rajonas pirmąkart įkurtas 1940 m. sausio 15 d. Vileikos srityje (Baltarusijos TSR). Sudarytas iš dalies Švenčionių apskrities. 1940 m. lapkričio 25 d. rajonas panaikintas, didžioji jo dalis priskirta Lietuvos TSR, o 3 valsčiai (Lentupio valsčius, Mastėnų valsčius ir Rinkėnų valsčius) atiteko Baltarusijos TSR Pastovių rajonui.
Lietuvos TSR Švenčionių rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Švenčionių apskrities 32 apylinkių. Iki 1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. pabaigoje perduotos panaikinto Švenčionėlių rajono 8 apylinkės ir Švenčionėliai.

Švenčionių Visų šventųjų bažnyčia, M. Semaškos nuotr.

Pabradės rajono 1 apylinkė. 1962 m. prijungtos Vilniaus rajono 4 apylinkės ir Pabradė bei dalis panaikinto Nemenčinės rajono; 2 apylinkės 1962 m. perduotos Ignalinos rajonui.

1995 m. įsteigta Švenčionių rajono savivaldybė. 2009 m. vasario 26 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. T-24 įsteigtos 85 seniūnaitijos, jų pavadinimai patikslinti 2009 m. spalio 1 d.