Archeologiniai objektai

Adutiškio piliakalnis ( Adutiškio seniūnija )

Piliakalnis įrengtas atskiroje 12-15 m aukščio kalvoje Kamojos dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliuku, turinčioje stačius šlaitus. Kalva pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi.

Kaip rasti?

Piliakalnis yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Adutiškyje, Adutiškio seniūnija. Pasiekiamas Adutiškyje pervažiavus Kamoją, priešais bažnyčią pasukus į kairę šiaurėn, 150 m per laukus – yra priekyje.

Akvieriškės piliakalnis ( Strūnaičio seniūnija )

Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Piliakalnį juosia pelkėtas upelio slėnis. Šlaitai apie 7 m aukščio, aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, apie 54 x 27 m dydžio su tamsiu kultūros sluoksniu. Viršuje šlaitai buvę aplyginti, statesni.

Piliakalnio šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje papėdėse rasta senovės gyvenvietė.

Kaip rasti?

Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,4 km į pietus nuo kelio Naujas Strūnaitis-Toleikos tilto per Strūną, 0,1 km į šiaurę nuo Akvieriškės kaimo, Strūnos kairiajame krante.

Aučynų piliakalnis ( Švenčionių seniūnija )

Kultūros paveldo objektas, užimantis 0,61 ha plotą. Tai stačiašlaitė, pailga, nupjauto kūgio formos kalva. Piliakalnį juosia pelkėtos daubos, dirbami laukai. Aikštelė viršuje ovali, apie 20 m ilgio ir 15 m pločio, žemesniais pietiniu ir rytiniu kraštais. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 11 m aukščio.

Kaip rasti?

Koordinatės 641756, 6120774 (LKS) arba 26.226995, 55.202152 (WGS).

Piliakalnis yra prie Aučynų k., Švenčionių seniūnijoje, Švenčionių rajone, 0.75 km į pietryčius nuo Ilgio ežero, 0.25 km ta pačia kryptimi nuo Šventos-Ceikinių kelio ir 0.3 km į šiaurę nuo Saločio ežero.

Baliulių piliakalnis ( Pabradės seniūnija )

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 27×25 m dydžio, kiek žemėjanti į vakarų pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Piliakalnio vakarinę dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX a. – XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Kaip rasti?

Piliakalnis yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Baliulių kaimo, Pabradės seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Pabradė, priešais buvusio geležinkelio pervažą Baliulių kaime pasukus miško keliuku į kairę pietvakariuosna, pavažiavus 350 m iki Meros, jos dešiniuoju krantu einančiu miško keliuku pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi pasroviui, pavažiavus 200 m iki keliuko pabaigos ir paėjus 100 m į priekį mišku – yra Zalavo miško 108 kvartalo vakarų dalyje.

Baliulių pilkapiai ( Pabradės seniūnija )

Iš pilkapyne buvusių mažiausiai 16-os pilkapių ištirta 12 apardytų sampilų. Ištirti pilkapiai buvo nuo 6 iki 11-13 m skersmens ir iki 1 m aukščio. Jie buvo apjuosti grioviais arba duobėmis. Įdomus kai kurių pilkapių bruožas – duobės sampilų vidinėje dalyje. Dauguma pilkapių buvo su akmenų vainikais. Pilkapiuose aptikta 16 kapų (5 griautiniai ir 11 degintinių).

Kaip rasti?

Pabradės seniūnija

Baluošos piliakalnis ( Pabradės seniūnija )

Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Baluošų ežero, Pabradės seniūnija. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Baluošų ežero pietvakarinio kranto pusiasalyje. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 65×43 m dydžio, iki 2 m aukščio iškilusia pietine dalimi. Piliakalnis apaugęs spygliuočių mišku.1 km į šiaurę nuo piliakalnio, Baluošų ežero šiauriniame krante yra IX a. – XII a. Dubingių (Jutonių) pilkapynas, tyrinėtas 1939 m. ir 2000 m.

Kaip rasti?

Piliakalnis yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Baluošų ežero, Pabradės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Joniškis – Dubingiai pasukus į Alkas, ties Baluošų ežero pietvakariniu krantu pasukus į kairę rytuosna miško keliuku, pirmoje miško keliukų sankryžoje vėl pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus iki nedidelės poilsiavietės miške, nuo jos paėjus tiesiai į šiaurę per daubą 250 m – yra kitapus daubos, Baluošų ežero pusiasalyje.

Bogutiškės piliakalnis ( Cirkliškio seniūnija)

Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto.

Kaip rasti?

Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto.

Budrių piliakalnis ( Kaltanėnų seniūnija )

Piliakalnis rengtas kalvoje, esančioje Peršokšnų ežero šiaurinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 45×15 m dydžio, nuolaidėjanti į pietvakarių pusę. Pietiniame šlaite, 2,5 m žemiau aikštelės, yra 14 m pločio terasa. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra plati natūrali terasa į išorę nuolaidėjančiu pakraščiu. Šoniniai šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, galiniai – nuolaidesni bei žemesni. Piliakalnis apaugęs pušimis su kadagių pomiškiu.

Kaip rasti?

Koordinatės 613860, 6121959 (LKS) arba 25.789485, 55.220005 (WGS).

Piliakalnis yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Budrių kaimo, Labanoro seniūnija. Pasiekiamas iš plento Kaltanėnai – Molėtai Labanore pasukus į kairę pietuosna keliu link Lakajos, iš jo miške pasukus į kairę rytų kryptimi link Budrių, čia, kelio gale, ties jo staigiu posūkiu į dešinę pietvakariuosna pavažiavus tiesiai iki privatininko kelio užtvaros, toliau paėjus kiek į dešinę pietryčių kryptimi, iš viso nuo kelio galo apie 420 m – yra pusiasalyje, kiek dešiniau, Prūdiškių girininkijos 3 kvartalo pietinėje dalyje.

Cirkliškio piliakalnis ( Cirkliškio seniūnija )

Kalvą, dar vadinamą Perkūnkalniu, iš šiaurės vakarų juosia Kūnos upelio, iš pietvakarių – Cirkliškio ežero slėnis. Šlaitai 10–11 m aukščio. Aikštelė ovali apie 30 x 20 m. Jos ryriniame, vakariniame ir pietiniame pakraščiuose yra 0,6-1,2 m aukščio pylimas. Piliakalnio pietryčių ir šiaurės rytų šlaitas sutvirtintas 1 m aukščio, o vakarų – dviem, 2 m ir 1 m aukščio pylimais. Pietvakarių papėdėje yra senovinės gyvenvietės liekanų, rasta geležies gargažių.

Kaip rasti?

Piliakalnis yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Cirkliškio kaime, 1 km į pietvakarius nuo Švenčionių, 0,5 km į rytus nuo kelio į Vilnių, apie 0,4 km į rytus nuo Cirkliškio dvaro rūmų, parke.

Družilių pilkapiai ( Magūnų seniūnija )

Yra 1,25 km į šiaurės rytus nuo Družilių kaimo, 0,25 km į rytus nuo Vilniaus – Daugpilio geležinkelio, 0,005 km į vakarus ir pietvakarius nuo Pailgio ežero pietvakarinio galo, miške, Magūnų girininkijos 34 kvartalo šiaurinėje dalyje. 2,3 ha sklype yra 11 pilkapių. Sampilai 6 – 10 m skersmens, 0,5 – 1,0 m aukščio, pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampilai būdingi VIII – XII amžiui.

Kaip rasti?

1,25 km į šiaurės rytus nuo Družilių kaimo, 0,25 km į rytus nuo Vilniaus – Daugpilio geležinkelio, 0,005 km į vakarus ir pietvakarius nuo Pailgio ežero pietvakarinio galo, miške, Magūnų girininkijos 34 kvartalo šiaurinėje dalyje. 2,3 ha sklype yra 11 pilkapių.

Kačėniškės piliakalnis ( Švenčionių seniūnija )

Piliakalnis įrengtas atskiros pailgos kalvos, esančios Mergežerio ežero vakariniame krante, aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 66×10 m dydžio. Ji buvo įtvirtinta šlaituose įrengtu grioviu ir pylimu. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės rytinė dalis nuslinkusi į ežerą. Apaugęs praretintu mišriu mišku. Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Kaip rasti?

Koordinatės 643923, 6122968 (LKS) arba 26.262117, 55.221222 (WGS).

Piliakalnis ir gyvenvietė yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Kačėniškės, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Raudonė – Ceikiniai, Bijutiškėje ties kapinėmis pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, pavažiavus miško keliuku 1,1 km iki kalvos Mergežerio ežero pietvakariniame krante, yra 100 m į kairę šiaurėn.

Kavalčiukų piliakalnis (Strūnaičio seniūnija)

Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kavalčiukų (Strūnaičio seniūnija) kaimo, 0,08 m į šiaurę nuo Strūnos ir Barškėčio santakos. Stačiašlaitę kalvą iš trijų pusių juosia Strūnos ir Barškėčio slėniai bei pelkės, šiaurės pusėje ją nuo gretimos aukštumos skiria dauba. Piliakalnio šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Viršūnės aikštelė trapecijos formos, apie 64 m ilgio, vakariniame gale apie 30 m, rytiniame apie 17 m pločio. Aikštelėje aptiktas iki 0,3 m storio kult. sluoksnis. Piliakalnio šiaurės ir šiaurės vakarų papėdėje buvo senovės gyvenvietė, rasta kultūrinio sluoksnio žymių. Datuojamas I tūkstantmečiu.

Kaip rasti?

Piliakalnis ir gyvenvietė yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kavalčiukų (Strūnaičio seniūnija) kaimo, 0,08 m į šiaurę nuo Strūnos ir Barškėčio santakos.

Nevieriškės piliakalnis ( Švenčionių seniūnija )

Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Dėmės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 50 m skersmens, 18 m plotyje žemesniu šiaurės vakarų galu. Šiaurinis šlaitas maždaug 2 m aukštyje buvo statintas. Šlaitai nuolaidūs, 5-7 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Kaip rasti?

Piliakalnis ir gyvenvietė yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Nevieriškės, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose.

Pabradės pilkapiai I, II, III ( Pabradės seniūnija )

Pabradės miške abipus kelio į Katelninkus vienas nuo kito nutolę 5-25 m. yra 3 pilkapiai- sampiliai. XIX a. pab. XX a. pr. kasinėjant rasta degintinių kapų liekanų.

Kaip rasti?

Pabradės miške abipus kelio į Katelninkus vienas nuo kito nutolę 5-25 m. yra 3 pilkapiai- sampiliai.

Pašiekščio pilkapiai ( Kaltanėnų seniūnija )

Yra 2 km į šiaurės vakarus nuo Pašiekščio kaimo (Labanoro sen.), 1 km į rytus nuo Aukštasalės kaimo, 1 km į pietus nuo Labanoro – Kaltanėnų kelio, 0,35 km į p.v. nuo Balto ežero v. kranto, miške, Labanoro girininkijos 93 kvartalo p.r. dalyje, prie miško keliuko. 0,8 ha plote išliko 10 pilkapių. Sampilai 6 – 10 m skersmens., 0,3 – 0,8 m aukščio, jų pagrindus juosia grioviai. Dalis sampilų sulėkštėję. Pilkapių forma, sampilai būdinga VIII – XII amžiui.

Kaip rasti?

Koordinatės 616162, 6125842 (LKS) arba 25.827239, 55.254343 (WGS).

Prienų piliakalnis ( Magūnų seniūnija )

Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Prienų, Magūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pabradė – Prienai. Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, ties santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48×10 m dydžio. Rytiniame aikštelės krašte supiltas 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 9 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Už griovio supiltas antras 2 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Šiaurinę piliakalnio dalį nuplovė upelis. Piliakalnis apaugęs lapuočiais, aikštelė – avietėmis.

Kaip rasti?

Piliakalnis ir gyvenvietė yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Prienų, Magūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pabradė – Prienai, Prienuose nuo buvusių fermų pavažiavus lauko keliuku 350 m į pietvakarius ir 150 m į šiaurės rytus, laukais paėjus 300 m į pietvakarius link Neries, kuria eina Lietuvos – Baltarusijos siena – yra ties Neries posūkiu į pietus.

Rakštelių piliakalnis ( Švenčionių seniūnija )

Piliakalnis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Rakštelių, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Ignalina, už Miškinio ežero šiaurinio kranto, pro karjero pietinį kraštą pasukus į dešinę rytų – pietryčių kryptimi, pavažiavus 850 m iki ežero šiaurės rytų kranto – yra 100 m į dešinę vakaruose, jau Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijoje. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs pušimis.

Kaip rasti?

Piliakalnis yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Rakštelių, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Ignalins, už Miškinio ežero šiaurinio kranto, pro karjero pietinį kraštą pasukus į dešinę rytų – pietryčių kryptimi, pavažiavus 850 m iki ežero šiaurės rytų kranto – yra 100 m į dešinę vakaruose, jau Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijoje.

Šeškynės pilkapiai ( Magūnų seniūnija )

66 pilkapiai. Sampilai 6 – 10 m, didesnieji 12 – 15 m skersmens, 0,5 – 1,5 m aukščio.Sampilų pagrindus juosia duobės arba grioviai. Pilkapyno vidurinėje dalyje dauguma sampilų apardyta sodinant mišką. Pilkapių forma būdinga VIII – XII amžiui.

Kaip rasti?

Yra 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Šeškynės kaimo (Magūnų apyl.), 0,2 km į rytus nuo Ungurinio ežero šiaurrytinio galo, miške, Magūnų girininkijos 72 kvartalo vakarinėje ir pietvakarių dalyje, abipus Raubiškių – Šeškynės kelio.

Stajėtiškio piliakalnis ( Adutiškio seniūnija )

Piliakalnis įrengtas ilgos moreninės kalvos aukščiausioje vietoje, ties Svylos ir Skaistupio upelių santaka. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 180×40 m dydžio. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia.

Kaip rasti?

Piliakalnis yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Adutiškio, Adutiškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Adutiškis – Mielagėnai, yra 100 m į dešinę šiaurės rytuose nuo jo.

Stirnių pilkapiai ( Kaltanėnų seniūnija )

Yra 1 km į šiaurės rytus nuo Stirnių kaimo (Molėtų raj.), 1,1 km į pietryčius nuo Stirnės upelio ištakų, 0,5 km į š.r. nuo Molėtų – Labanoro kelio tilto per Stirnę, abipus kelio, miške, Labanoro girininkijos 163, 166 kvartalų 12; 5, 6 sklypuose. 24 pilkapiai, sampilai 6 – 10 m skersmens, 0,5 – 1 m aukščio. Sampilų pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampilai būdingi VIII – XII amžiui.

Kaip rasti?

Koordinatės 605929, 6122919 (LKS) arba 25.665268, 55.230390 (WGS).

Stūglių piliakalnis (Švenčionių seniūnija)

Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Stūglių Švenčionių seniūnija. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55×45 m dydžio, iki 3 m žemesne šiaurės rytine dalimi. Joje rastas akmeninis kirvelis su skyle kotui, geležinio peiliuko dalis, brūkšniuotos keramikos. Šlaitai statūs, 4-12 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų šiauriniame, vakariniame, pietvakariniame šlaituose, 2-4 m žemiau aikštelės net suformuotos iki 10 m pločio terasos. Jis dirvonuoja, šlaituose auga paskiri lapuočiai medžiai, pietrytiniame šlaite – pušys.

Kaip rasti?

Koordinatės 641442, 6119200 (LKS) arba 26.221274, 55.188111 (WGS).

Piliakalnis ir gyvenvietė yra Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Stūglių Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Adutiškis Naujasalyje pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi, į Kulniškę, joje pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi link Gražulių, Stūgliuose ties kapinėmis sankryžoje pasukus keliu į kairę šiaurės vakarų kryptimi, pavažiavus 850 m iki sodybos – yra 50 m į dešinę šiaurėn nuo jos.

Sudotos I, II, III pilkapiai ( Sarių seniūnija )

Pilkapių sankaupa rytų Lietuvoje, Švenčionių rajone, Žeimenos kairiajame krante. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro 2 pilkapių grupės, viena nuo kitos nutolusios per 300–400 m. Iš viso rasta ~160 pilkapių, dalis jų sunaikinta XIX a. tiesiant geležinkelį. Pilkapiai 6–14 cm skersmens, 60–160 cm aukščio. Dalis jų buvo apkasta duobėmis ar grioviais, dalis – apdėta akmeniniais vainikais. Juose rasta V–VIII a. degtinių palaikų ir įkapių. Pastarąsias sudarė įmoviniai ietigaliai, siauraašmeniai geležiniai kirviai, ylos, sagtys, diržai, apyrankės, žalvarinės antkaklės, antskydžiai.

Kaip rasti?

Yra abipus Vilniaus–Daugpilio geležinkelio, ties Sudotos kaimu, į vakarus nuo Sudotos ežero.

Šventos pilkapiai ( Švenčionių seniūnija )

Miške yra išlikę 35 pilkapiai, kurių sampilų skersmuo 6–12 m, aukštis apie 0,5 m. Saugomo objekto teritorija užima 2,3 ha plotą.

Tai protėvių kapai, atsiradę supylus aukštą sampilą virš palaidotų mirusiųjų. Prie pilkapio pagrindo dažnai aptinkami ratu sudėti akmenys – vainikai, kurie, pagal senovės žmonių tikėjimą turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių. Dažnai pilkapių pagrinde aptinkamas degėsių ir pelenų sluoksnis, rodantis atliktas ugnies apeigas. Vėlesniuose pilkapiuose akmenų vainikus pakeitė grioveliai ar duobės apie sampilą. Yra pilkapių, kurių sampilai sukrauti iš akmenų. Rytų Lietuvoje pilkapiuose pradėta laidoti nuo IV amžiaus, tuo metu kitose teritorijose vyravo plokštiniai kapai.

Kaip rasti?

Koordinatės 640557, 6120259 (LKS) arba 26.207905, 55.197872 (WGS).

Šalia Šventos k., Šventos miške, Švenčionių seniūnijoje, Švenčionių rajone.

Cegelnės piliakalnis ( Pabradės seniūnija )

Kaip rasti?

Piliakalnis yra Cegelnės kaime, Pabradės seniūnijoje, Švenčionių rajone.