Gamtos paminklai

Abejučių ąžuolas

Šis senas (apie 230 metų), didingas, 26 m aukščio ąžuolas auga tarp asvejos ir Gilaušio ežerų, netoli abejučių stovyklavietės.

Kaip rasti?

Pabradės sen., ( Nemenčinės miškų urėdijos Purviniškių g-jos 141 kv., 42 skl. teritorija, Abejučių k), Asvejos regioninis parkas, Asvejos hidrografinis draustinis.

Adamavo ąžuolas

Adamavo ąžuolas – respublikinės reikšmės gamtos objektas. Jo skersmuo – 2,2 metro, aukštis – 26 metrai. Galiūno amžius siekia daugiau nei 600 metų. Tarsi buvusių pokyčių liudininkas, stiebdamasis į viršų, šakodamasis į visas pasaulio puses, ąžuolas „stebėjo“, pagoniškosios ir kryžiuočių kultūrų susidūrimą. Ant kamieno pažeidimai nuo žaibo – jo pagrinde yra anga į centrinę kiaurymę. Ažuolas – mūsų protėvių akimis ilgaamžis, Dievo Perkūno medis. Baltai šventomis laikė girias, ypač ąžuolynų, ten medžių nekirsdavo. Ąžuolas laikomas stiprumo ir tvirtumo simboliu, medžiu-paminklu. Šventais laikė ir Perkūnui skirtus ąžuolus.

Kaip rasti?

Koordinatės 644958, 6117848 (LKS) arba 26.275745, 55.174955 (WGS).

Lankytinas objektas yra 7-tame kelio Švenčionys-Mielagėnai (Nr. 4401) kilometre. Šalia lieka Lygumų kaimai, kairėje – Meilūnai ir apžvalgos bokštas, dešinėje – Bėlio ežeras su estrada, keliautojus palydinčios skulptūros. Pravažiavus Naujasalį ir neveikiančias Krašuonos kavinaites, Šilinius ir pastebimai kylant vis aukščiau Švenčionių aukštumos kalvomis, dešinėje matoma medinė nuoroda. Pasukus šiuo keliuku tolumoje išryškėja Adamavo ąžuolas, augantis buvusio Adamavo dvaro teritorijoje.

Aiseto pusiasalis

Tai didžiausias pusiasalis Aiseto ežere, savo krantų konfigūracija primena lašo formą. Jo ilgis -1,14 km., plotis nuo 0,15 iki 0,35 km., plotas – 27,4 ha.

Kaip rasti?

Koordinatės 610305, 6131393 (LKS) arba 25.737343, 55.305530 (WGS).

Labanoro sen., ( Švenčionėlių miškų urėdijos Labanoro g-jos 6 kv. teritorija ), Labanoro regioninis parkas, Aiseto kraštvaizdžio draustinis.

Alnio pusiasalis

Tai įspūdingas moreninis gūbrys, įsiterpęs į ežero gilumą. Jo ilgis – 0,54 km., plotis nuo 0,2 km. iki 0,3 km., plotas – 17 ha.

Kaip rasti?

Koordinatės 606972, 6127453 (LKS) arba 25.683373, 55.270886 (WGS).

Labanoro sen., ( Švenčionėlių miškų urėdijos Labanoro g-jos 91 kv., 1, 2 skl. teritorija.). Labanoro regioninis parkas, Alnio kraštovaizdžio draustinis.

Argirdiškės pušis

Aukštis – 30 m, kamieno skersmuo ir apimtis 1,3 m aukštyje: 95 cm ir 298 cm.

Kaip rasti?

Koordinatės 617167, 6112210 (LKS) arba 25.837401, 55.131693 (WGS).

Baltagalio pušis

Pušies aukštis – 31 m, kamieno skersmuo ir apimtis 1,3 m aukštyje: 90 cm ir 285 cm, amžius apie 140 m.

Kaip rasti?

Koordinatės 615060, 6112510 (LKS) arba 25.804501, 55.134876 (WGS).

Grybų ąžuolas

Kaip rasti?

Sarių sen. ( Švenčionėlių miškų urėdijos Žeimenos g-jos 337 kv., 7 skl. teritorija, Grybų k.).

Joniškės liepa

Aukštis – 22,5 m, kamieno skersmuo ir apimtis 1,3 m aukštyje: 106,7 cm ir 335 cm, amžius apie 150 m.

Kaip rasti?

Koordinatės 605360, 6119040 (LKS) arba 25.654873, 55.195680 (WGS).

Joniškės k., Labanoro sen., Labanoro regioninis parkas, Lakajų kraštovaizdžio draustinis.

Juodalksnis ,,Gumbulis”

Senas įspūdingas juodalksnis, savo forma primenantis ąžuolą.

Kaip rasti?

Koordinatės 617052, 6116095 (LKS) arba 25.837202, 55.166608 (WGS).

Labanoro sen. ( Švenčionėlių miškų urėdijos Januliškio g-jos 62 kv., 1 skl. teritorija, Januliškio k.) Labanoro regioninis parkas, Peršokšnos kraštovaizdžio draustinis.

Kaltanėnų ąžuolas

Ilgus šimtmečius Kaltanėnų miestelio pasididžiavimu buvęs galingas ąžuolas prieš keletą metų pradėjo džiūti ir galiausiai buvo nupjautas. Jo apimtis buvo – 5,20 m. Aukštis – 24 m. Šiuo metu senojo ąžuolo vietoje pasodintas naujas ąžuolėlis.

Kaip rasti?

Kaltanėnų k., Kaltanėnų sen., Aukštaitijos nacionalinis parkas, Kaltanėnų urbanistinis draustinis.

Karpakėlio I ąžuolas

Kaip rasti?

Karpakėlio k., Pabradės sen., Asvejos regioninis parkas.

Kretuonų ąžuolas

Ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Jis auga kaimo pakraštyje, šalia sodybos. Ąžuolo kamieno apimtis – 4,5 m, aukštis – 24 m, amžius – apie 450 metų.

Kaip rasti?

Koordinatės 630442, 6123641 (LKS) arba 26.050698, 55.231015 (WGS).

Vykti keliu Kaltanėnai – Švenčionėliai. Už 900 m nuo Kaltanėnų sukti į rytus prie kelio nuorodos į Kretuonis. Už 5 km nuo sankryžos sukti į kretuonų kaimą prie kelio nuorodos. Ąžuolas yra kaimo šiauriniame gale už 600 m nuo posūkio, dešinėje kelio pusėje už sodybos.

Labanoro pušys (6)

Objektas yra rezervato teritorijoje, todėl lankytis galima tik su direkcijos darbuotojais.
Medžiai išsidėstę keliolikos arų plote, sunumeruoti, aptverti tvorelėmis. Pušys nuo vakarinių vėjų gerokai pasvirę, tad jų aukštis įvairių matuotojų duomenimis labai įvairuoja, mat rezultatus stipriai įtakoja matavimo vietos pasirinkimas.
– I pušis skersmuo 62 cm, aukštis 28 m.
– II pušis skersmuo 86cm, aukštis 30 m.
– III pušis skersmuo 61 cm, aukštis 31 m.
– IV pušis skersmuo 64 cm, aukštis 30 m.
– V pušis skersmuo 58 cm aukštis 32 m.
– VI pušis skersmuo 60 cm, aukštis 33 m.

Kaip rasti?

Kaltanėnų sen. ( Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės g-jos 32 kv., 11 skl.; 33 kv., 1 skl. teritorija, Labanoro miškas). Labanoro regioninis parkas, Kiauneliškio rezervatas.

Laužėnų ąžuolas

Ąžuolo skersmuo – 1,8 m, aukštis – 29 m. Auga Sarių apylinkėje, Laužėnų kaime, ant aukštos kalvos. Ąžuolo kamiene išlikusios kulkų žymės.

1960 m. ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu. 1987 m priskirtas prie vietinės reikšmės paminklų.

Paminklas yra apie 20 km nuo rajono centro, 8 km nuo geležinkelio stoties.

Kaip rasti?

Laužėnų k., Sarių sen.

Laužėnų liepa

Kamieno apimtis 444 cm. Vietinės reikšmės gamtos paminklas.

Kaip rasti?

Laužėnų k.,Sarių sen.

Liepų (20) pavėsinė

Civinskių Šventos dvare buvo ratu pasodinta 30 liepų. Jos buvo lenkiamos į išorinę pusę, prie šakų pririšant sunkius svarsčius, dėl kurių svorio keitėsi medžių augimo kryptis. Tokiu būdu norėta suformuoti „pavėsinę“. Respublikinės reikšmės gamtos paminklo liepos išsiskiria savo dydžiu, forma. Kamienų apimtis – 1,8–2,1 m, aukštis – 33–34 metrai.

Šioje liepų pavėsinėje dvaro šeimininkė mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą. Sunkiai sirgusi Marija Civinskienė liepdavo samdiniams išnešti ją į pavėsinę, kur ištisomis dienomis gulėdavo po liepų laja…

Kaip rasti?

Koordinatės 640288, 6119673 (LKS) arba 26.203407, 55.192691 (WGS).

Lino verdenė-gamtos paminklas

Objektas yra pušynu apaugusios kalvos šlaito apatinėje dalyje prie pat Sėtikio ežero. Absoliutinis aukštis apie 171,2 metrus, o aukščio skirtumas tarp šaltinio ir ežero lygio – apie 0,85 metro. Iš akmenų įrengta patvankos sienelė (anksčiau buvo medinė) su 3 latakais viršuje, kuriais šaltinio vanduo įsilieja į Sėtikio ežerą.

Gėlas, vidutinio kietumo, pagal cheminę sudėtį hidrokarbonato magninis kalcio vanduo žiemą neužšąla, temperatūra siekia 6° – 8° c. Pratekančio vandens kiekis – 5.88 l/s arba 507,67 m³ per parą.

Lyginant su gėlo geriamojo vandens kokybės standartais šio šaltinio vanduo turi maždaug 4 kartus didesnį geležies kiekį (2011 metų tyrimų duomenimis). Šis skaičius kinta priklausomai nuo metų laiko, klimatinių aplinkos sąlygų.

Vietiniams gyventojams ši vieta ypatinga, sakrali. Sakoma, kad čia nuo seno buvo švenčiamos Rasų (Joninių) šventės, vyko susibūrimai susiję su gamtos virsmais, ciklais – lygiadieniai.

Išlikę ir įdomios istorijos: senesni žmonės pasakoja, kad šlaite, aukščiau Lino verdenės, kur yra likusi gana lygi vieta, stovėjo trobelė, kur moterėlė už pinigus pardavinėjo šaltinio vandenį. Tokiu būdu ji prisitaupė tiek pinigų, jog už juos kažkur nusipirko gerą namą… Taip pat pasakojama apie įvairiomis ligomis sirgusius žmones, kurie, vartodami šaltinio vandenį išsigydė…

Ežero ir šaltinio vardų kilmė ir čia vykę įvykiai atskleidžiami padavime, kurį galima perskaityti ir www.sirveta.lt pasirinkus meniu punktą „mitologija“.

Kaip rasti?

Koordinatės 643239, 6116455 (LKS) arba 26.248084, 55.162958 (WGS).

Švenčionių sen., ( Švenčionėlių miškų urėdijos Švenčionių g-jos 13 kv., 1 skl. teritorija ), Sirvėtos regioninis parkas, Sirvėtos kraštovaizdžio draustinis.

Mažųjų Siaurių pusiasalis

Šis pusiasalis susideda iš dviejų segmentų: gūbrio ir vidutinės apystatės kalvos, apaugęs mišku. Jo ilgis – 0,52 km., plotis nuo 0,18 km. iki 0,21 km., plotas – 7,2 ha.

Kaip rasti?

Koordinatės 612949, 6116868 (LKS) arba 25.773137, 55.174503 (WGS).

Labanoro sen., ( Švenčionėlių miškų urėdijos Pasiaurės g-jos 6 kv., 4, 5, 6 skl. teritorija). Labanoro regioninis parkas, Peršokšnų hidrografinis draustinis.

Medišionių liepos

Medžių skersmuo 1,4 – 1,6 m, aukštis – 32 m. Medžių ansamblis paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu.

Kaip rasti?

Koordinatės 642648, 6115044 (LKS) arba 26.238106, 55.150461 (WGS).

Liepos yra 6 km. nuo Švenčionių prie kelio Švenčionys – Adutiškis. Medišionių k., Švenčionių sen.

Obelų Rago kadagiai

Obelų rago kadagiai yra valstybės saugomas botaninis objektas. Tai – 14 kadagių grupė, auganti pievoje į pietus nuo Žeimenio ežero. Kamienų apimtis – nuo 12 iki 22 cm, aukštis – 7 m. Kadagiai gyvybingi, jų amžius – apie 200 metų.

Kaip rasti?

Koordinatės 629946, 6129776 (LKS) arba 26.045737, 55.286226 (WGS). Vykti keliu Kaltanėnai – Palūšė – Ignalina. Už 700 m į šiaurę nuo Kaltanęnų sukti į rytus į Ožkinių kaimą. Pervažiavus kaimą pagrindine Ežero gatve, sukti į kelią Ožkiniai – Obelų Ragas. Kadagiai yra Obelų Rago kaime, už 300 m į pietus nuo Žeimenio ežero kranto.

Ožkos akmuo – gamtos paminklas

Pasak legendos, kadaise čia buvęs didelis dvaras. Kartą dvaro piemuo, ganydamas gyvulius, pastebėjęs, kad prisėlinusi vilkų gauja draskanti avis ir ožkas. Jis greit suskatęs gyvulius ginti namo, o kitą rytą, atginęs bandą į tą pačią vietą, nustebęs: ant akmens stypsojusi balta ožka. Piemuo ją atpažinęs. Pasirodę, ji visą naktį išbuvusi ant akmens, ir vilkai jos nepasiekę. O kitų tik kauleliai baltavę. Nuo to laiko akmuo ir vadinamas „Ožkos“ akmeniu.

Kaip rasti?

Koordinatės 610147, 6113647 (LKS) arba 25.727924, 55.146207 (WGS).

Labanoro sen., Labanoro regioninis parkas ( Švenčionėlių miškų urėdijos Pasiaurės g-jos 43 kv., 29 skl., Baranavos miškas)

Peršokšnos piramidinė eglė

Aukštis – 27 m, amžius apie 80 m., pasižymi kompaktiška piramidine laja.

Kaip rasti?

Koordinatės 617767, 6115563 (LKS) arba 25.848193, 55.161658 (WGS).

Labanoro sen., ( Švenčionėlių miškų urėdijos Januliškio g-jos 63 kv., 38 skl. teritorija ) Labanoro regioninis parkas, Peršokšnos kraštovaizdžio draustinis.

Purviniškių pušis

Apimtis – 4,06 m. Aukštis – 32 m.

Kaip rasti?

Pabradės sen., ( Nemenčinės miškų urėdijos Purviniškių g-jos 131 kv., 1 skl. teritorija, Purviniškių miškas) Asvejos regioninis parkas, Vyriogalos kraštovaizdžio draustinis.

Purvino II ąžuolas

Purvino ąžuolas(1) (aukštis apie 20,5 m) – gamtos vertybė, auga Purviniškių

telmologiniame draustinyje. Jis įdomus savo trimis kamienais, išsiskiriančiais 2 m

aukštyje. Ąžuolo amžius apie 160 metų.

Purvino ąžuolas (2) – gamtos paveldo objektas. Didingas medis (aukštis – apie 19,5

m) auga pačiame pietiniame Purviniškių telmologinio draustinio pakraštyje. Jo platus

kamienas 4 m aukštyje išsišakoja į du. Ąžuolas savitas, su gražiomis vingiuotomis

šakomis. Žaliuoja daugiau nei 180 metų.

Kaip rasti?

Pabradės sen., ( Nemenčinės miškų urėdijos Purviniškių g-jos 115 kv., 8 skl. teritorija, Dubingių miškas). Asvejos regioninis parkas, Purviniškių telmologinis draustinis.

Pušis su koja

Apatinėje kamieno dalyje susiformavęs ypatingas darinys – antras kamienas, turintis krėslo formą, išaugantis iš žemės ir 0,6 m aukštyje įaugantis į pagridinį kamieną.

Kaip rasti?

Koordinatės 615054, 6112492 (LKS) arba 25.804394, 55.134720 (WGS).

Švenčionėlių sen., ( Švenčionėlių miškų urėdijos Pasiaurės g-jos 75 kv., 22 skl. teritorija). Labanoro regioninis parkas.

Šakalių akmuo

Kaip rasti?

Šakalių k., Sarių sen.

Stanislavavo ąžuolas

Gražios formos, kresnas, plačiašakis ąžuolas rymo vienišas Samanio ežero kranto pietiniame šlaite, netoli Stanislavavo dvarvietės, Švenčionių rajone. Labai įdomus ir įmantrus medžio pagrindinių šakų augimas. Nuo ežero pusės apmirusi ąžuolo pagrindinė šaka, vainike yra mirusių pagrindinių šakų. Kamiene – ištisinis paviršinis žaibo pažeidimas.
Medžio skersmuo 1,9 m, kamieno apimtis 5,9 m, aukštis – 23 m. 1968 m. paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m. priskirtas prie vietinės reikšmės gamtos paminklų.

Kaip rasti?

Stanislavavas, Švenčionių r. sav.
Sirvėtos regioninis parkas
Tel: 8 387 47 524
Faksas: 8 387 47 524
info@sirveta.lt
http://www.sirveta.lt