Adutiškio bendruomenė „Saulėgrąža“ įgyvendindama projektą „Pristatyti ir puoselėti Adutiškio krašto tautinį paveldą“, kviečia Jus į išskirtines Adutiškio krašto pažinimo dienas, o Švenčionių Vtic – didžiuojasi būdamas šio projekto partneriu.
Pažintinės dienos programa:
Autobusu atvykstama į Adutiškio miestelį.
8.00–9.00 val. Ekskursija po Adutiškio miestelį. (Organizuoja projekto pareiškėjas).
Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – istorinė, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Bažnyčia, stovinti Adutiškio miestelyje, Baltarusijos pasienyje, Kamojos (Birvėtos dešiniojo intako) dešiniajame krante. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Adutiškio piliakalnis – esantis Lietuvoje, Švenčionių rajone, yra svarbus archeologinis ir kultūrinis objektas. Tai vienas iš Lietuvos piliakalnių, kuris yra žinomas dėl savo istorinės reikšmės ir išskirtinės geografijos. Piliakalnis stovi aukštai virš aplinkinių laukų pačiame Adutiškio miestelio centre. Archeologiniai tyrimai rodo, kad piliakalnis senovėje buvo gyvenamas. Adutiškio piliakalnis taip pat yra žinomas dėl savo kraštovaizdžio grožio. Ši vieta yra populiari turistų, norinčių susipažinti su senovine Lietuvos istorija ir pasigrožėti gamta.
Senosios Adutiškio žydų kapinės – yra ypatingos ne tik dėl savo istorinio ir kultūrinio reikšmingumo, bet ir dėl to, kad jos yra viena iš svarbiausių žydų paveldą saugančių vietų Lietuvoje. Kapinės buvo įkurtos dar XVIII a. pabaigoje, ir jos buvo naudojamos iki Antrojo pasaulinio karo. Svarbu pažymėti, kad Adutiškis buvo žydų gyvenamasis centras, turėjęs gyventojų žydų bendruomenę, kuri prisidėjo prie miesto kultūrinio ir ekonominio gyvenimo. Per Antrąjį pasaulinį karą ir Holokausto metu šios bendruomenės nariai buvo sunaikinti, o jų kapai ir kultūrinė paveldas buvo pažeisti. Kapinės yra svarbus simbolis, liudijantis apie kadaise gyvavusią žydų bendruomenę. Jos dažnai yra lankomos turistų, istorikų ir paveldosaugos specialistų, kurie domisi žydų istorija ir siekia išsaugoti šią paveldą ateities kartoms. Kapinių būklė ir kai kurie išlikę antkapių fragmentai taip pat primena apie praeities skausmingus įvykius, susijusius su žydų genocidu Lietuvoje. Visos šios savybės daro Adutiškio senąsias žydų kapines ypatingomis ir svarbiomis tiek vietos, tiek ir šalies istorijai bei kultūrai.
Buvęs linų fabrikas – yra ypatingas dėl savo istorinio ir ekonominio reikšmingumo, nes jis buvo svarbus pramonės objektas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Lietuvoje. Linų apdirbimo pramonė tuo metu buvo viena iš svarbiausių šalies ekonomikos šakų, o Adutiškio linų fabrikas buvo vienas iš didžiausių ir svarbiausių tokio tipo gamyklų Lietuvoje. Fabrikas buvo įkurtas 1882 metais ir pradėjo gaminti linų verpalus bei audinius. Jis buvo modernus ir gerai įrengtas pagal tuo metu turimas technologijas, o Adutiškio linų produkcija buvo žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai buvo svarbus regiono pramonės centras, kuriame dirbo daug vietos gyventojų. Fabriko veikla skatino ekonominį augimą ir padėjo formuotis Adutiškio kaip pramoninio miestelio įvaizdžiui. Deja, po Pirmojo pasaulinio karo ir per laikotarpį, kai Lietuva įgyvendino pramonės reformą, fabrikas patyrė nuosmukį. Vėliau, Sovietų Sąjungos laikais, fabrikas buvo nacionalizuotas, o jo veikla buvo ribojama dėl ekonominių ir politinių pokyčių. Šiandien buvęs Adutiškio linų fabrikas yra vertingas istorinis objektas, primenantis apie senąją pramonės tradiciją, ir tampa svarbiu paveldo šaltiniu. Visos šios priežastys daro jį ypatingu ne tik dėl pramoninės praeities, bet ir dėl įtakos Adutiškio bei aplinkinių regionų gyvenimui ir kultūrai.
Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos ruožas – ruožas ypatingas dėl kelių aspektų. Pirmiausia, jis turi tiek geografinių, tiek politinių ypatumų: Geografine reikšme: Sienos ruožas apima įvairias gamtines zonas – miškus, pelkes, upes . Istoriniu kontekstu: Šis ruožas turi ilgas istorines šaknis, nes per jį praeina viena iš svarbiausių regiono prekybos ir kultūrinės sąveikos kelių, siekiančių nuo senovės laikų. Politiniu aspektu: Sienos ruožas tarp Lietuvos ir Baltarusijos taip pat turi svarbią politinę reikšmę, nes šiuo metu ji žymi ES ir Rytų partnerystės šalių ribą. Tai yra viena iš jautriausių sienų dėl įvairių geopolitinių įtampų, ypač po 2020 metų įvykių Baltarusijoje. Saugumo iššūkiu: Šis ruožas taip pat yra jautrus migracijos klausimams ir neteisėtam sienos kirtimui, todėl tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos valdžios institucijos deda pastangas užtikrinti sienos kontrolę ir saugumą. Kultūriniais ryšiais: Sienos ruožas yra svarbus ir kultūrine prasme, nes čia gyvena etninės lietuvių ir baltarusių bendruomenės, kurios bendrauja ir dalinasi tradicijomis bei papročiais. Šis sienos ruožas išlieka svarbus tiek saugumo, tiek kultūrinės sąveikos aspektu.
9.30 – 11.30 val. Istorinis pažinimo turistinis žygis po Antanų mišką, I-ojo pasaulinio karo inžinierinius įtvirtinimus, žemines. (Organizuoja trečioji šalis).
Adutiškio seniūnijos Antanų miškas, esantis Lietuvoje, yra ypatingas dėl savo biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio. Tai svarbus gamtos paminklas, kuriame auga senieji ąžuolai, kiti vietiniai medžiai ir daugybė augalų bei gyvūnų rūšių. Be to, miškas žinomas dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės, nes čia vyksta įvairios gamtos apsaugos iniciatyvos ir moksliniai tyrimai. Adutiškio Antanų miškas taip pat yra vertingas, kaip poilsio ir rekreacijos vieta, kur žmonės gali mėgautis gamta ir pabėgti nuo miesto šurmulio.
Antanų miške, Pirmojo pasaulinio karo metu inžineriniai įtvirtinimai ir žeminės buvo naudojami siekiant sustiprinti pozicijas ir apsaugoti karius nuo priešo ugnies. Šie įtvirtinimai buvo labai svarbūs kare, dėl kasetinių karo veiksmų, kurie dažnai įtraukė ilgas ir statines linijas, kuriose kariai buvo paslėpti nuo priešo žvalgybos ir bombardavimų. Šioje ekskursijoje bus galimybė pamatyti, susipažinti su Trenchės grioviais: Pirmojo pasaulinio karo metu buvo masiškai naudojamos tranšėjos. Kariai dirbo gilindami ilgas linijas, kurios saugojo juos nuo tiesioginės ugnies, tačiau tuo pačiu sukeldavo iššūkių dėl drėgmės, purvo ir aplinkos sąlygų. Tai tapo labai svarbia ir atpažįstama karybos dalimi; Bunkeriais: Tai buvo įvairaus dydžio ir tipo inžineriniai statiniai, kurie buvo naudojami kaip apsauga nuo bombų ir artilerijos ugnies. Bunkeriai buvo iškastos ar pastatytos įtvirtintos struktūros su storomis sienomis, kartais su stogais, pagamintais iš armatūros ir betono; Žeminės ir požeminiais įtvirtinimais: Žeminės, tai būdavo kasyklos ar slėptuvės, kurios buvo kasamos po žeme, kad kariams būtų suteikta papildoma apsauga nuo priešo ugnies. Kai kurios buvo naudojamos kaip sandėliai, poilsio vietos arba netgi kaip laikinos ligoninės, Minų laukų įrengimais: Siekiant apsaugoti savo pozicijas ir trukdyti priešo judėjimui, buvo kuriami minų laukai. Tai buvo tam tikros teritorijos, kuriose buvo išdėstyta daug sprogmenų, o jų detonavimas turėjo sutrikdyti priešo kariuomenės judėjimą ir puolimą.
12.30 – 13.00 val. Pietūs Adutiškio mstl. (Organizuoja trečioji šalis).
Adutiškio tautinio paveldo sertifikuoto produkto žvakių liejimo edukacija. (Organizuoja trečioji šalis).
Adutiškio tautinio paveldo sertifikuoto produkto žvakių liejimo edukacija yra ypatinga tradiciškumu ir amato išsaugojimu – ši edukacija suteikia galimybę susipažinti su senovinėmis žvakių liejimo technikomis, perduodamomis iš kartos į kartą. Tautinio paveldo sertifikatas liudija, kad žvakių gamyba atitinka autentiškas, tradicines Lietuvos amato praktikas. Šia sertifikuoto produkto žvakių edukacija skatinsime kūrybiškumą, dalyviai galės ne tik išmokti technikos, bet ir sukurti savo unikalų dizainą, įgyvendindami asmeninį požiūrį ir kūrybiškumą. Tai puiki galimybė kurti originalias, rankų darbo, kurios dažnai būna su unikaliomis detalėmis. Ši sertifikuoto produkto žvakių edukacija prisidės prie tautinio paveldo išsaugojimo ir populiarinimo mūsų Adutiškio krašte. Dalyviai ne tik mokysis amato, bet ir gilinsis į žvakių istoriją bei jų svarbą lietuvių kultūroje. Edukacijos metu gaminamos žvakės bus pagamintos iš natūralių medžiagų, tokių kaip bičių vaškas, kuris yra ekologiškas ir tvarus. Tai atitinka šiuolaikinius aplinkosaugos reikalavimus. Toks mokymas yra vertingas tiek kultūrinio paveldo išsaugojimo, tiek asmeninės kūrybos ir tradicijų puoselėjimo prasme.
15.30-16.00 val. Kavos/arbatos pertraukėlė (Organizuoja trečioji šalis).
16.00 -18.00 val. Nematerialiųjų vertybių – unikalių Adutiškio krašto sutartinių giesmių edukacinė vakaronė (Organizuoja trečioji šalis).
2025-ieji metai yra paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Adutiškio krašto sutartinės – tai unikalus ir svarbus Lietuvos muzikos paveldas, išsiskiriantis savo ypatinga melodine struktūra ir atliekamos technikos. 2001 m. Adutiškio krašto sutartinės buvo įrašytos į UNECKO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šios sutartinės turi kelias išskirtines savybes: keliomis balsų linijomis skamba tuo pačiu metu, tačiau nesiliečia viena su kita. Adutiškio krašto sutartinėse giesmėse yra įtvirtinta tam tikra simbolika, išreiškianti gyvenimo ritmus, gamtos ciklus, darbų kaitą. Jų atlikimas dažnai susijęs su ritualais, apeigomis. Adutiškio krašto sutartinės turi gilias šaknis ir yra išlaikiusios autentiškas melodijas ir atlikimo būdus, perduodamas iš kartos į kartą. Šios giesmės atspindi vietos bendruomenės gyvenimo ritmą, dažnai atliekamos per įvairias šventes, susibūrimus. Adutiškio kraštas, esantis rytų Lietuvoje, turi savo specifines sutartinių atlikimo tradicijas, kurios šiek tiek skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų sutartinių. O tai reiškia, kad šios sutartinės turi savitų melodinių ir ritminių ypatumų, būdingų tik šiam kraštui. Adutiškio krašto sutartinės – tai vertingas kultūrinis paveldas, kuris prisideda prie Lietuvos muzikos tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo.