Seniūnijos centras – Kaltanėnai, esantys 26 km nuo Švenčionių. Kaltanėnuose gyvena 239 žmonės. Seniūnijoje yra 29 gyvenvietės. Didesnės – Ožkiniai, Kukliai, Berniūnai, Šakališkė. Seniūnija yra rajono rytiniame pakraštyje. Jos teritorijoje nutiesti Švenčionėlių-Utenos geležinkelis bei plentas.

Hidrografinį tinklą sudaro Žeimenos, Kiaunės upės. Žeimena – didoka upė, ji prasideda Kaltanėnuose ir įteka į Nerį. Žeimenos ilgis – 80 km. Baseino, iš kurio ji surenka vandenį, plotas – 2 792,7 km², t.y. jis pusantro karto didesnis už rajono plotą. 31 % baseino paviršiaus dengia miškai, 10 % užima pelkės, 7 % ežerai. Upė vandeninga. Kaltanėnuose, kur ji išteka iš Žeimenio ežero, vidutinis metų vandeningumas – apie 27 m³ / sek. Žeimena – lygumų upė. Teka smėlynų ruožu, kuris tęsiasi pietrytine Aukštaičių aukštumų pašlaite. Žeimena buvo keliaujama nuo seniausių laikų – nuo pat akmens amžiaus. Atsiradus sausumos keliams, Žeimenos, kaip vandens kelio, reikšmė sumažėjo. Tačiau upė išliko svarbi – ja buvo plukdomi sieliai.

Kaltanėnai yra Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko teritorijoje. Čia auga beržynai, eglynai, pušynai. Miškuose gyvena stambesniųjų kanopinių (šernų), nemažai plėšriųjų (lapių, usūrinių šunų ir kt.) žvėrių.

Kaltanėnų dvaras – Kaltanėnai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1432 – 1440 m. laikotarpyje, kaip dvaras, nuo XVII a. – kaip miestelis. 1633 m. pastatyta bažnyčia, įsteigtas pranciškonų vienuolynas, o prie jo ir mokykla.

1832 m. pranciškonų vienuolynas ir mokykla uždaryti. 1833 m. buvusio vienuolyno patalpose įkurdintas kariuomenės dalinys. Vėliau šie pastatai buvo palikti likimo valiai. Nukentėjo ir Kaltanėnų bažnyčia. Per 1654 – 1667 m. karą ji sudegė, atstatyta 1696 m. 1740 – 1767 m. Kaltanėnuose pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštuonkampe varpine.

Apie 1870 – 1875 m. miestelyje buvo 22 kiemai, gyveno 197 žmonės. Vykdavo dideli galvijų ir arklių turgūs. 1902 m. buvo patvirtintas architekto A. Filipovičiaus – Duboviko parengtas vienuolyno perstatymo į bažnyčią projektas, pagal kurį 1903-1909 m. kunigo klebono Mykolo Meštikio rūpesčiu ten, kur stovėjo medinė bažnyčia, altoriaus vietoje, buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurio lotyniškas užrašas skelbia „čia buvo bažnyčia“. Kaltanėnų bažnyčia per netrumpą savo amžių turėjo daug šeimininkų. Du iš jų amžinajam poilsiui atgulė bažnyčios šventoriuje: 1916 m. palaidotas kunigas M. Meštikis ir Kaltanėnuose miręs 1973 m. teologijos mokslų daktaras, vienuolis marijonas kunigas Norbertas Skurskis.

Kaltanėnų žemė išaugino daug žymių žmonių. Viena iš jų LR Seimo narė, Lietuvos nepriklausomybės Akto Signatarė, socialinių mokslų habil. dr. Kazimiera Danutė Prunskienė (g. 1943 m.). Reikšmingų darbų sukūrė lietuviškos spaudos platintojas, blaivybės idėjų skleidėjas kunigas Jonas Burba (1851 – 1915); knygnešių rėmėjas, slaptosios lietuviškos mokyklos įkūrėjas zakristijonas K. Baužys; vargonininkas Jonas Petrauskas (1873 – 1937); rašytojai Gediminas Isokas, Leonardas Grudzinskas; geografas prof. Česlovas Kudaba (1934 – 1993); gamtosaugininkas, botanikas Kęstutis Balevičius. Mokyklos istorija glaudžiai siejasi su vienuolių pranciškonų, kuriuos 1633 m. atsikvietė Jonas Narbutas, įsikūrimu Kaltanėnuose. Pranciškonai prie vienuolyno 1781 m. imasi mokyti 4 mokinius, o 1797 m.jau veikia dviklasė mokykla. Joje 1803 – 1805 metais mokėsi 42 mokiniai. Dėstoma buvo lenkų kalba. Po 1831 m. sukilimo vienuolynas ištuštėjo. Caro valdžia uždarė ir mokyklą. 1920 m. Kaltanėnus okupavo lenkai ir išbuvo valdžioje iki 1939 metų, tačiau apylinkės išliko lietuviškos. Klebonas M. Meštikis įvedė lietuviškus giedojimus. Apie 1936 – 1937 metus mokykla buvo perstatoma. Kol statė naują, pamokos vyko parapijos salėje prie bažnyčios ir žydo name (vėliau ten buvo mokyklos dirbtuvės, dabar gyvena žmonės). Lietuvai grąžinus Vilnių, Kaltanėnuose viskas pasikeitė: grįžo į mokyklą lietuvių kalba, mokykla tapo pagrindine. Šiuo metu reorganizavus pagrindinę mokyklą, jos patalpose įkurtas  Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras. Šis centras – kol kas dar vienintelė tokio tipo ugdymo ir turizmo įstaiga visoje Lietuvoje, kuri be pagrindinės centro vykdomos neformalaus vaikų švietimo programos bei teikiamų įvairių turizmo paslaugų, vykdo ir priešmokyklinio, ir pradinio ugdymo programas.  Kasmet organizuojama daug įdomių renginių – susitikimų, turistinių žygių.

Kaltanėnų seniūnijoje yra 1 parduotuvė, 1 baras, kaimo klubas, ambulatorija, lentpjūvė, 1 biblioteka, paštas, veterinarijos klinika, bažnyčia, A. Prunskuvienės sodyba Prie Žeimenos (Kaltanėnai, Švenčionių r., tel. (8 387) 443 25, mob. tel.: (8 615) 496 69). Sodyboje yra salė šventėms, salė tinkama konferencijoms ir seminarams, internetas, pirtis, dviračių, valčių, vandens dviračių, baidarių nuoma. Jau 25 metus „Grigų baidarių nuoma“ į Kaltanėnų miestelį  pritraukia turistus, tai pirmoji Lietuvoje baidarių nuomos paslaugas pradėjusi teikti įmonė. Šalia Kaltanėnų atsidariusi kaimo turizmo sodyba „Žeimenos vingis“ (Kuklių kaimas, Kalno g. 12, mob. tel.: (8 699) 32 297) Kaltanėnų seniūnijoje veikia dvi kaimo bendruomenės: Kaltanėnų kaimo bendruomenė, jos primininkas Algirdas Breidokas ir Berniūnų kaimo bendruomenė „Mojus“, jos pirmininkė Ona Raguckienė.

Kontaktai:

Švenčionėlių g. 34, LT-18239
Kaltanėnai Švenčionių r.,
Tel. (8 387) 41 402, 41 403
Faks. (8 387) 41 402
El. paštas kaltanenai@svencionys.lt

Seniūnas Tomas Rokickis

Mob. 8 687 74068
El. paštas tomas.rokickis@svencionys.lt