Švenčionių krašto istorija
Švenčionių kraštas nuo seno laikomas Nalšios žemės širdimi. XIII a. metraščiuose Nalšia minima kaip viena svarbiausių rytinių lietuvių žemių, kartu su Deltuva, Lietuva ir Upyte sudariusi Aukštaitiją. Krašto pavadinimas apipintas legendomis – pasakojama apie šventąsias girias ir vandenis, o senasis vietovės vardas buvo Šventėnai. Manoma, kad šiose vietose veikė pagonių šventvietė, kur kriviai atlikdavo religines apeigas.
Švenčionys – sena gyvenvietė, susiformavusi svarbių prekybos kelių iš Prūsijos į Rusiją kryžkelėje. Padavimai byloja, kad miestas kadaise buvęs didelis ir klestintis. Vytauto Didžiojo laikais čia veikė jo dvaras, o XV a. į Švenčionis ir apylinkes buvo įkurdinti totoriai, garsėję kaip sumanūs amatininkai. Dėl to miestas tapo vienu svarbesnių viduramžių amatų centrų. Pirmąją bažnyčią Švenčionyse, manoma, pastatė pats Vytautas Didysis, o dabartinė mūrinė bažnyčia iškilo 1898 metais.
1486 m. Švenčionys jau minimi kaip miestelis, o 1800 m. jiems suteiktos savivaldos teisės ir įkurta miesto rotušė. XVIII–XIX a. miestas sparčiai augo – čia veikė pašto stotis, mokykla, parduotuvės, smuklės, sinagogos, bažnyčia ir cerkvė. Švenčionys tapo svarbiu administraciniu, ūkiniu ir kultūriniu centru Rytų Lietuvoje.
Svarbią vietą regiono istorijoje užima ir Kaltanėnai, rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XV a. Čia XVII a. pastatyta bažnyčia, veikė pranciškonų vienuolynas, įkurta mokykla. Kaltanėnai ilgą laiką buvo reikšmingas dvasinio ir švietimo gyvenimo centras.
XIX a. Švenčionių kraštui buvo itin neramus. Per jį 1812 m. žygiavo Napoleono kariuomenė, o 1831 m. vyko sukilimas prieš carinę valdžią. Po jo sekė represijos, rusinimas, lietuviško žodžio draudimas, stiprėjo ir polonizacija. Vis dėlto tautinė savimonė nebuvo palaužta – krašte brendo tautinio atgimimo idėjos.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje čia aktyviai veikė knygnešiai, kunigai ir švietėjai, platinę lietuvišką spaudą ir ugdę tautinę dvasią. Veikė slaptos, vėliau ir legalios lietuviškos mokyklos, o 1919 m. Švenčionyse atidaryta lietuvių gimnazija, tapusi svarbiu lietuvybės židiniu visame regione.
XX a. Švenčionių kraštą niokojo nuolatinės okupacijos – bolševikų, lenkų, nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais čia veikė partizanų būriai, kovoję už Lietuvos laisvę. Šis pasipriešinimas tapo neatsiejama krašto istorijos dalimi.
Nuo 1988 m., Atgimimo laikotarpiu, Švenčionių krašte aktyviai veikė Sąjūdis, prisidėjęs prie istorinės tiesos atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Nors ilgos okupacijos paliko gilius randus, Švenčionių kraštas išsaugojo savo tapatybę, kultūrą ir istorinę atmintį.
Informacija atnaujinta 2026.02.02