Tęsiant mūsų kelionę po Švenčionių krašto kaimus, norime atskleisti šių vietovių pavadinimų kilmę ir paslaptis, kurias jie slepia. Kiekvienas kaimas turi savo unikalią istoriją, kuri laukia, kol ją atrasime ir papasakosime iš naujo.
Pirmojoje dalyje jau aptarėme keletą kaimų, na, o šiandien pažvelgsime į kitus, ne mažiau įdomius vietovardžius ir ypatingą dėmesį skirsime unikaliam kaimui, kuris ne tik pasižymi savo istorija, bet išsiskiria ir savo savita kultūra ir bendruomenės gyvenimu. Kalbėsime apie Dvilonių kaimą.
Dvilonys yra puikus pavyzdys, kaip mažos bendruomenės gali kurti savo unikalią tapatybę ir tradicijas. Šis kaimas išsiskyrė ne tik savo istorija, bet ir ypatingu statusu – kadaise Dvilonys buvo vadinamas kaimu-respublika. Tai vieta, kur vietos gyventojų bendruomeniškumas ir savarankiškumas suformavo išskirtinę kaimo dvasią.
Dvilonių kaimas, įsikūręs tarp miškų ir laukų, primena paslaptingą pasakos kampelį, kur gamtos ramybė ir grožis susilieja į tobulą harmoniją. Kaimo takai vingiuoja pro vešlias pievas, o netoliese tyvuliuojantis ežeras vilioja pasimėgauti jo skaidriu, gaiviu vandeniu. Dvilonys yra vieta, kur gamtos grožis susijungia su žmogaus gyvenimu, o kiekvienas čia atvykęs gali pasijusti tarsi dalis šios idiliškos visumos. Dvilonių kaimas, kadaise gyvybe alsuojanti vieta, šiandien tapo ramybės oaze, kur žmonės atvyksta pasisemti energijos ir prisiminti vaikystės dienas. Kadaise šurmuliuojančios kaimo gatvės, pripildytos juoko ir kasdienės veiklos, dabar dovanoja tylius, ramybe alsuojančius vasaros vakarus.
Dvilonys – kaimas Švenčionių rajone, vos 7 km nuo Švenčionių ir netoli Baltarusijos sienos. Vietiniai gyventojai savo tarme jį vadina „Dzvilonys“. Nors kaimo pavadinimo kilmė nėra aiški, regione yra ir daugiau panašiai skambančių vietovardžių, tokių kaip Švenčionys, Mažulonys (piliakalnis) ir Mėžionys (kaimas). Pasak senųjų pasakojimų, Dvilonys kadaise buvo kupetinis kaimas, kurio sodybos telkėsi dabartinio kaimo pakraštyje. Kaimo gale, pievoje, stūkso šulinys, vadinamas Bukašulniu.
Po Žygimanto Augusto 1557 metų reformos, Dvilonys tapo gatviniu kaimu, išsidėsčiusiu abipus svarbaus Svierių–Švenčionių kelio. Šis kelias buvo vadinamas „švenčioniškių“ arba „ponų keliu“. Būtent šiuo keliu dviem arkliais kinkyta karieta į Švenčionis keliaudavo Skritutiškės dvarininkas Kazimieras Brazinskas. Kitas kelias iš kaimo buvo vadinamas „keliūte“ arba „lintupiškiu“.
Šiauriniame Dvilonių kaimo gale stovi įspūdinga eglė, kuri buvo svarbi kaimo bendruomenei – tai skelbimų vieta. 1936 m. ant eglės kamieno kabėjo lentelė su lenkišku užrašu „Dzwilony. 469 miszkancow“ (Dvilonys. 469 gyventojai). Kaimas sparčiai augo – per 70 metų, nuo 1886 m. iki 1936 m., gyventojų skaičius padidėjo 350 žmonių. Dauguma kaimo gyventojų buvo lietuviai, tačiau tarp jų pasitaikydavo ir gudų, dažniausiai jaunų marčių ir žentų.
Dvilonių kaimas „Respublikos“ statusą įgijo 1915 m., kai į šį kraštą įžengė Vokietijos kariuomenė. Spalio 1 d. būrys vokiečių įsikūrė kaime, o vietiniai gyventojai juos vadino „germanais“. 1918 m., prieš išvykstant, vokiečių pulko vadas susikvietė visus kaimo gyventojus. Savo kariuomenę išrikiavo vienoje kelio pusėje, o kitoje – stovėjo vietos gyventojai. Tada jis išvyniojo ilgą popieriaus lapą ir paskelbė: „Vokietijos imperija pripažįsta ir palaiko diplomatinius santykius, skelbdama, kad Europoje susikūrė nauja valstybė – Dvilonių Respublika.“
Nuo 1918 m., kai iš Švenčionių krašto pasitraukė keizerinė Vokietijos kariuomenė, iki Lenkijos okupacijos, vadovaujamos generolo Želigovskio, Dvilonių kaime valdžia buvo pastovi ir nepriklausoma.
Dvilonių Respublikos gyvenimas ir šurmulys tęsėsi tol, kol laikas pats nusprendė sustoti. Vieni pasakoja, kad viskas baigėsi tada, kai vakaro rūkas uždengė paskutinę dienos šviesą, o kiti prisimena tylą, kuri nepastebimai užgožė anksčiau skambėjusius balsus. Tačiau Dvilonių Respublika buvo ne tik trumpalaikė gyvenimo akimirka, bet ir įsimintinas diplomatijos bei laisvės pavyzdys. Čia žmonės sugebėjo kurti tvirtą bendruomenę, neprarasdami savo individualumo ir išlaikydami nepriklausomybę.
Išskleiskite savo nuotykių žemėlapį kartu su www.infosvencionys.lt