Ankstesnėse publikacijose gilinomės į Švenčionių rajono kaimų istorijas – unikalų paveldą, leidžiantį pažinti mūsų krašto žmonių tradicijas, papročius ir kasdienybę. Šįkart kviečiame atkreipti dėmesį į didingesnius praeities liudininkus – dvarus, kurie iki šiol išlaiko savo aurą ir byloja apie kitokį gyvenimą. Vienas iš jų – Stanislavavo dvaras, saugantis ne tik įdomias istorijas, bet ir nepaprastą gamtos grožį.
Stanislavavo dvaras įsikūręs vaizdingame Švenčionių rajono kampelyje. Dvaro savininkai priklausė garsioms Lietuvos bajorų giminėms. Istorikas Virginijus Jocys, tyrinėjęs dvaro istoriją, teigia, kad 1775 m. dabartinis Stanislavavas, tada vadintas Jukiškės dvaru, priklausė dvarininkams Ignacui ir Mateušui Šileikoms po tėvo Juozo mirties. Iš jų dvarą nusipirko Stanislovas Chaleckis, kilęs nuo Gomelio. Manoma, kad pagal naujo savininko vardą dvaras ilgainiui buvo pavadintas Stanislavavu. Chaleckiai valdė dvarą nuo 1775 iki 1785 metų.
Šis kraštas nebuvo atokioje vietoje, nes netoliese kryžiavosi keliai į Livoniją bei Rusijos gilumą. Dvaro valdos sudarė 376,55 dešimtinių plotą (apie 411 ha). Aplink sodybą buvo įkurtas nemažas vaismedžių sodas, kurio vaisiai buvo tiekiami net į aplinkinių miestelių turgus.
Dvarą supa senasis parkas, kuriame auga įspūdingi ąžuolai, liepos ir klevai. Parkas buvo ne tik gamtos grožis, bet ir vieta, kurioje dvaro gyventojai mėgdavo leisti laiką, rengti pasivaikščiojimus ir meninius renginius. Čia vykdavo muzikiniai vakarai ir diskusijos apie to meto aktualijas.
Sofijos ir Adomo meilės legenda
Stanislavavo dvaras visada buvo apsuptas legendų, tačiau viena iš jų – ypatinga.
XX a. dvarą valdė kilminga šeima, turėjusi vienintelę dukrą Sofiją. Ji buvo ne tik graži, bet ir protinga, mėgo skaityti, piešti ir dažnai laiką leisdavo parke, užrašinėdama savo mintis. Sofijos dienos buvo ramios, kol vieną vasarą į dvarą buvo pakviestas jaunas sodininkas Adomas, garsėjęs savo sugebėjimu kurti nuostabius sodus. Jis turėjo prižiūrėti dvaro sodą ir parką bei kurti naujus gėlynus.
Kartą dirbdamas prie tvenkinio, Adomas pamatė Sofiją. Ji stovėjo ant medinio tiltelio, rankoje laikydama knygą, bet jos žvilgsnis klaidžiojo horizonte. Adomas mandagiai pasisveikino ir pradėjo pokalbį apie sodus, gėles, knygas ir gyvenimą. Nuo tada jie vis dažniau susitikdavo parke. Sofija žavėjosi Adomo žiniomis, o Adomą traukė Sofijos švelnumas ir gilus pasaulio supratimas.
Tačiau jų meilė nebuvo lengva. Sofijos tėvai, sužinoję apie dukters jausmus sodininkui, griežtai uždraudė jiems matytis. Sofija buvo išvežta į Vilnių, o Adomas liko dvare. Nepaisant to, jis kiekvieną rytą palikdavo gėlę ant jų mėgstamo suoliuko.
Pasakojama, kad po daugelio metų Sofija sugrįžo į dvarą jau kaip našlė. Ji praleisdavo daug laiko parke ir kiekvieną rytą dėjo rožę ant to paties suoliuko. Galbūt norėdama pagerbti prarastą meilę, o gal tikėdamasi vėl pajusti tą širdies virpesį, kurį kadaise sukėlė paprastas sodininkas Adomas.
Žmonės sako, kad vėjuotomis naktimis parke galima girdėti Sofijos juoką ir švelnų Adomo balsą, tarsi jų meilė vis dar gyventų Stanislavavo dvaro sode.
Stanislavavo dvaro likimas
Po dešimtmečio Chaleckiai nusipirko Cirkliškio dvarą ir persikraustė ten. 1908 metais Stanislavavo dvarą įsigijo Eduardas Gajevskis, kuris apsigyveno jame su antrąja žmona Marija Čivinska, kilusia iš Šventos dvarvietės.
Deja, XX a. istorijos vingiai neaplenkė Stanislavavo dvaro. Sovietmečiu jis buvo nacionalizuotas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos dvarų. Rūmai buvo pritaikyti kitoms reikmėms, o dalis dvaro vertybių iškeliavo į nežinią.
Šiandien Stanislavavo dvaras yra vertingas kultūros paveldas, kurį būtina saugoti ir puoselėti. Jis traukia istorijos mylėtojus ir keliautojus.
Šiuo metu yra išlikęs pagrindinis kelias su medžių alėja, vedęs link dvaro rūmų, buvusi pieninė, tvartas ir tvenkinys. Kiti pastatai, tarp jų ir koplyčia, sunyko dėl nepriežiūros. Nors pastatų būklė reikalauja restauracijos, dvaras vis dar stebina savo autentika ir kraštovaizdžio harmonija.
Kviečiame apsilankyti
Stanislavavo dvaras ir parkas laukia visų, norinčių prisiliesti prie jo paslapčių. Vaikščiodami senųjų ąžuolų pavėsyje, galbūt išgirsite Sofijos ir Adomo meilės aidus. Atraskite dvaro grožį ir pasinerkite į jo legendas.
Išskleiskite savo nuotykių žemėlapį kartu su www.infosvencionys.lt