Keliu per žemės grožį: Švenčionių rajono pasakos

Dviračių – automobilių maršrutas. Maršruto ilgis apie 87 km
The route is designed for bicycles and cars. The distance of the route is about 87 km

„Keliu per Žemės Grožį: Švenčionių rajono pasakos“ maršrutas suteikia galimybę iš arčiau pažinti Švenčionių rajono natūralų grožį ir kultūrinę įvairovę. Vykdami šiuo maršrutu, keliautojai galės mėgautis įvairiais kraštovaizdžiais, atrasti autentiškas tradicijas ir pasinerti į vietos bendruomenių gyvenimą. Maršrutas siūlo galimybę patirti ramybę ir harmoniją, kurią suteikia gamta, leidžiantys geriau pažinti Švenčionių rajono unikalumą ir kultūrinį paveldą.

1. Švenčionių visų Šventųjų bažnyčia / Church of All Saints in Švenčionys

Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčios fundatoriumi laikomas Vytautas Didysis, kuris 1414 m. įsteigė pirmąją medinę bažnyčią. Bažnyčia buvo rekonstruota 1634-1638 m. ir konsekruota 1638 m. Jos architektūra buvo kryžiaus plano, vėliau išplėsta su šoninėmis zakristijomis. 1816-1819 m. atlikta išsami restauracija, o 1898 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia romantinio stiliaus. Ši bažnyčia ilgą laiką buvo tvarkoma ir puošiamasi, ypač kunigo Jurgio Mačiulsko laikais (1908-1912 m.), kai buvo pastatyti modernūs vargonai.
GPS: 55.135469, 26.159553 (WGS)

2. Nalšios muziejus / Museum of Nalšia

Nalšios muziejus – tai daugiau kaip 62 000 archeologijos, gamtos, istorijos ir etnografijos objektų, pasakojančių netikėtas istorijas ir atskleidžiančių gilias praeities paslaptis, lobynas.
GPS: 55.134743, 26.159907 (WGS)

3. Bėlio ežero paplūdimys / Beach at Lake Bėlis

Bėlio ežeras – tai vieta, kur gamta ir ramybė susijungia į vieną visumą. Šis gražus ir paslaptingas ežeras pritraukia ne tik vietinius gyventojus, bet ir svečius iš visos Lietuvos bei užsienio. Vasarą ežeras tampa atgaivos centru – pramogos, maudynės ir smagios akimirkos sutraukia minias žmonių. Ne tik dėl nuostabios gamtos, bet ir dėl ypatingos atmosferos, kuri sukuria nepamirštamus įspūdžius kiekvienam atvykusiam.
GPS: 55.162756, 26.213964 (WGS)

4. Sendvario apžvalgos bokštas / Sendvaris Observation Tower

Švenčionių rajone Meiliūnų kaime stovi Sendvario apžvalgos bokštas, kuris dar vadinamas Švenčionių arba Kochanovkos vardu. Iš Sirvėtos regioniniame parke stovinčio bokšto galima pasižvalgyti po šios saugomos teritorijos platybes.
GPS: 55.165610, 26.210351 (WGS)

5. Adamavo ąžuolas / Adamavas Oak

Ąžuolas, augantis Sirvėtos kraštovaizdžio draustinyje, yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, skaičiuojantis apie 600 metų. Jo kamieno apimtis siekia 715 cm, aukštis – 26,5 m, o laja driekiasi 21 m. Ąžuolas įspūdingas ne tik savo dydžiu, bet ir istorija, įskaitant žaibo paliktą žymę bei senąsias dreves, kurios rodo medžio ilgą ir brandžią gyvavimo istoriją.
GPS: 55.174884, 26.275836 (WGS)

6. Stanislavavo dvaro sodyba / Stanislavas Manor Homestead

Jukiškės palivarkas, vėliau Stanislavavo dvaras, 1775 m. atiteko Chaleckių giminei ir priklausė jiems iki XX a. pradžios. Dvaras užėmė 411 ha ir turėjo vaismedžių sodą, daržus, pastatus. 1908 m. dvarą nusipirko Eduardas Gajevskis. Išliko kelias su medžių alėja, pieninė, tvartas ir tvenkinys, tačiau kiti pastatai, įskaitant koplyčią, sunyko.
GPS: 55.189328, 26.274218 (WGS)

7. Kačėniškės piliakalnis/ Kačėniškė Mound

Piliakalnis įsikūręs vaizdingoje vietoje, ant kalvos prie Mergežerio ežero, apsuptas pelkių ir žemumų. Jo viršuje esanti aikštelė yra stačiakampė, o šlaitai statūs ir aukšti, iki 20 metrų. Manoma, kad senovėje šioje vietoje gyveno žmonės, o apie piliakalnį pasakojama legenda. Sakoma, kad ežere nuskendo trys seserys, ir dėl to kartais ledas ant ežero tampa raudonas. Vietiniai perspėdavo neiti prie ežero, nes jis neva traukia žmones į savo gelmes, ypač berniukus.
GPS: 55.222429, 26.262447 (WGS)

8. Mokomasis mitologinis takas / Educational Mythological Trail

Šventos kaime, Sirvėtos regioninio parko lankytojų centre, lankytojai gali sužinoti apie vietos gamtos ir kultūros paveldą bei apžiūrėti ekspoziciją, skirtą mitologijai. 2014 m. šalia centro įrengtas mitologinis pažintinis takas, kuriame yra 17 skulptūrų, vaizduojančių senąsias lietuvių dievybes ir mitologines būtybes. Takas yra ekspozicijos tąsa lauke, leidžiantis lankytojams susipažinti su mitologija ir vietos gamta. Tako projektą kūrė architektas Aurimas Vengris pagal Liberto Klimkos interpretaciją apie baltų mitologiją.
GPS: 55.194706, 26.205800 (WGS)

9. Šventos pažintinis takas / Šventa Cognitive Trail

Šventos pėsčiųjų pažintinis takas, esantis Sirvėtos regioninio parko vakarinėje dalyje, yra 3,5 km ilgio. Jis prasideda prie Šventos dvarvietės tvenkinio ir veda per miškus su eglynais, juodalksnynais, pelkėmis bei kultūros paveldo objektus, tokius kaip Šventos pilkapynas ir Aučynų piliakalnis. Pakeliui galima pamatyti Ilgio ežerą su kalkingomis žemapelkėmis ir biologinę įvairovę. Tako pabaiga – Saločio telmologinis draustinis, garsus unikalia pelkių ekosistema.
GPS: 55.194597, 26.205012 (WGS)

10. Liepų pavėsinė / Linden Arbor

Civinskių Šventos dvare buvo suformuota unikali liepų „pavėsinė“ iš 30 liepų, kurios buvo lenkiamos į išorę pririšant svarsčius. Medžiai išsiskiria savo dydžiu ir forma, siekia 33–34 metrus aukščio, o jų kamienų apimtis yra 1,8–2,1 m. Šioje pavėsinėje dvaro šeimininkė Marija Civinskienė mėgdavo ilsėtis ir priimti svečius, ypač kai sirgdavo, prašydavo būti išnešta į šią vietą, kur praleisdavo ištisas dienas po liepomis.
GPS: 55.192577, 26.202604 (WGS)

11. Šventos dvaro sodyba / Šventa Manor Homestead

Sodyba pastatyta XIX a., priklausė Civinskių šeimai. Išliko keli pastatai – rūmai, svirnas, koplyčia ir tvartai. Šiuo metu svirne įsikūręs Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras. Dvaras garsėjo savo liepų „pavėsine“, suformuota iš 30 liepų, kurių šakos buvo lenkiamos naudojant svorius. Ši pavėsinė buvo mėgstama šeimininkės Marijos Civinskienės poilsio vieta, kur ji priimdavo svečius ir ilsėdavosi. Sirgdama ji prašydavo būti išnešta į šią pavėsinę, kur praleisdavo ilgas dienas po liepų šešėliu.
GPS: 55.193426, 26.202933 (WGS)

12. Lygumų apžvalgos bokštas / Lygumos Observation Tower

Lygumų kalne, buvusio trianguliacijos bokšto vietoje, įrengtas 15 m aukščio apžvalgos bokštas. Šis kalnas, esantis pietiniame Vajuonio ežero krante ir siekiantis 180 m aukščio, yra apsuptas trijų ežerų ir tarnauja kaip didžiulė apžvalgos aikštelė. Iš čia atsiveria puiki panorama į Kretuono ežerą, kuris matomas kaip ant delno. Kalno papėdėje esanti senų medžių alėja žymi buvusio dvaro vietą.
GPS: 55.270439, 26.122373 (WGS)

13. Tūkstantmečio paminklas / Millennium Monument

Paminklas ant Veršelio kalno, šalia Reškutėnų pastatytas 2009 metais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį. Lauko riedulių paminklas, puoštas kaltiniais baltų simboliais, savo forma atkuria Gedimino stulpus. Akmenyse iškalti lietuvybės simboliai ir žymiausi apylinkių objektai. Šalia paminklo – paminklinė ekspozicija, skirta vietos partizanams pagerbti ir tremties laikotarpiui įamžinti.
GPS: 55.250680, 26.124332 (WGS)

14. Reškutėnų muziejus, Tradicinių amatų centras / Reškutėnai Museum, Traditional Crafts Center

Reškutėnų muziejų 1974 m. įkūrė mokytojas Izidorius Kazakevičius, pirmą ekspoziciją įrengęs buvusioje pradinėje mokykloje. Muziejus atspindi krašto unikalumą, saugo daugiau nei 2000 eksponatų, liudijančių Lietuvos istoriją nuo baltų genčių iki Sąjūdžio. Jame taip pat pateikiami archeologiniai radiniai, tokie kaip gynybiniai įtvirtinimai ir pilkapiai. 2001 m. muziejus tapo Nalšios muziejaus filialu, o muziejaus kieme galima pamatyti baltiškas skulptūras. 2015 m. atidarytas Tradicinių amatų centras, kuriame vyksta audimo, pynimo, keramikos dirbtuvės ir kulinarinio paveldo edukaciniai užsiėmimai.
GPS: 55.255957, 26.119445 (WGS)

15. Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia / Church of St. Isidore in Reškutėnai

Reškutėnai buvo toli nuo miestelių, toli nuo bažnyčios – visos kaimyninės bažnyčios buvo toliau kaip 10 kilometrų, todėl 1914 m. gyventojai nusprendė savo lėšomis pastatyti medinę koplyčią. 1924 m. jie kreipėsi į vyskupą, prašydami ją pripažinti vieša ir leisti laikyti pamaldas. Statybos organizatoriai buvo Vincas Petkūnas ir Vincas Lapėnas. Koplyčia buvo pašventinta 1924 m. gegužės 18 d. Palūšės klebono Petro Prunsko. Ši kaimiško stiliaus bažnyčia, primenanti tradicinį gyvenamąjį namą, turi trisienę apsidę, žemą šoninė zakristiją, prieangį ir bokštelį. Jos viduje yra vienas didysis altorius su Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos kopija, o šventoriuje stovi medinė varpinė.
GPS: 55.249564, 26.117150 (WGS)

16. Kretuonys / Kretuonys willage

Tai etnografinis gatvinis kaimas. Kretuonių kaimas susiformavo XVI a. antroje pusėje per Valakų reformą ir išlaikė seną gatvinę užstatymo struktūrą, kurioje sodybos išdėstytos palei pagrindinę gatvę. Gyvenamieji namai atsukti į gatvę, o už jų stovi ūkiniai pastatai, tokie kaip pirtelės, svirnai ir kluonai. Kretuonių kaime išliko vertingų XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės architektūros pavyzdžių, tarp jų senovinių trobesių su stambių rąstų konstrukcijomis. Kretuonių kaimas yra vienintelis gatvinis kaimas Aukštaitijos nacionaliniame parke, paskelbtas etnoarchitektūriniu. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose jis paminėtas 1738 m. ir iki Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimo priklausė karaliui. Kaimas žinomas ir dėl autentiškos A. Tijūnėlio etnografinės sodybos.
GPS: 55.225976, 26.054290 (WGS)

17. Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia / Church of the Blessed Virgin Mary of the Angels in Kaltanėnai

Bažnyčia pastatyta XX a. viduryje. Tai pirmoji medinė Kaltanėnų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas pastatyti 1633 metais. Fundatoriumi buvo Jonas Narbutas. 1772 metais pastatytas dviaukštis mūrinis vienuolynas. 1903 – 1909 metais vienuolyno pastatas perstatytas į dabartinę mūrinę bažnyčią. Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Po bažnyčia yra skliautuotas rūsys. Viduje yra 2 XVIII amžiaus barokiniai altoriai, į dabartinę bažnyčią perkelti iš senosios, statytos 1740 metais.
GPS: 55.252057, 25.992177 (WGS)

18. Kaltanėnų svirnas / Kaltanėnai Barn

Tai unikalus medinės architektūros valstybės saugomas objektas. Vienintelis išlikęs nuo XV amžius žinomo Kaltanėnų dvaro pastatų. Šis svirnas – vienas seniausių medinių pastatų Lietuvoje, pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje – XIX a. pradžioje.
GPS: 55.252806, 25.985560 (WGS)

19. Kaltanėnų dvaro parkas / Kaltanėnai Manor Park

Parkas užima 12 ha. Parke sutvarkyti takeliai, pastatytos pavėsinės ir prieplauka baidarininkams, suformuoti gėlynai, įrengti treniruokliai bei vaikų laipiojimo piramidės. Vingiuodamas Žeimenos pakrante, parkas siūlo patogius lieptus ir persirengimo kabinas, leidžiančias lengvai pasiekti skaidrų ežero vandenį. Jį puošia medžio skulptūros, sukurtos Zigmanto Kliševičiaus, o Filosofų klubo iniciatyva pastatyti gydomieji akmenys su individualiomis maldomis. Netoliese yra moderni teniso aikštelė, pritraukianti žaidėjus iš įvairių miestų, įskaitant Vilnių.
GPS: 55.253078, 25.986525 (WGS)

20. Švenčionėlių Švč. M. Marijos Sopulingosios bažnyčia / Church of Blessed Virgi Mary of Sorrows in Švenčionėliai

Pastatyta 1903 m. negotiško stiliaus bažnyčia yra vienas iš pagrindinių miestelio architektūrinių akcentų. Bažnyčia yra įtraukta į kultūros paveldo sąrašą dėl savo istorinės ir architektūrinės reikšmės.
GPS: 55.160856, 26.002847 (WGS)

21. Švenčionėlių geležinkelio stotis / Švenčionėliai Railway Station

Tai XIX a. pastatytas pastatas, atspindintis to laikmečio geležinkelio architektūrą. Miestelis augo aplink šią stotį, todėl ji yra svarbi Švenčionėlių istorijai.
GPS: 55.163654, 25.993675 (WGS)