Individuali veikla pagal pažymą
Norint vykdyti ekonominę veiklą ir siekiant gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos, nebūtina kurti juridinio vieneto – galima tai daryti dirbant pagal individualios veiklos pažymą. Pagal tokią pažymą galima vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą, išskyrus tam tikrus atvejus, kai yra privaloma įsteigti įmonę. Individualios veiklos pažymai gauti, reikia nurodyti vykdomą veiklą atitinkantį ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus (EVRK) kodą, kurį išsirinkti galite ČIA. Jei dvejojate koks kodas jūsų vykdomai veiklai tinkamiausias, skambinkite telefono numeriu 85 236 4716 ir Lietuvos statistikos departamento darbuotojai padės išsirinkti.
Kartą gautos individualios veiklos pažymos nereikia nuolat pratęsinėti, kaip tai reikia daryti dirbant pagal verslo liudijimą. Prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pažymos išdavimo reikia pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, o nusprendus nutraukti vykdomą veiklą, apie tai pranešti privalu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po veiklos nutraukimo. Reikalingus dokumentus dėl veiklos įregistravimo, išregistravimo ar duomenų keitimo, galite pateikti elektroniniu būdu, prisijungę prie Mano VMI sistemos.
Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, yra privalomai draudžiami: pensijų, ligos, motinystės socialiniu, sveikatos draudimu. Todėl vykdantieji veiklą pagal individualios veiklos pažymą, turi teisę gauti numatytas išmokas – senatvės pensiją, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas.
Darbas pagal individualios veiklos pažymą yra neribotos civilinės atsakomybės, tai reiškia, kad veiklą vykdantis asmuo, esant reikalui, atsako visu savo turtu.
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pajamų mokestis sumokamas nuo faktiškai gautų metinių individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Galima rinkis būdą apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas – iš uždirbtų pajamų atimant leidžiamus atskaitymus. Tai reiškia, kad iš pajamų reikia minusuoti išlaidas, pagal tai pagrindžiančius dokumentus ir tokiu būdu, nuo likusios sumos sumokate mokesčius. Taip pat galima vadovautis supaprastinta tvarka ir leidžiamais atskaitymais laikyti fiksuotą dydį, t. y. 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Šiuo būdu patogiausia apskaityti savo pajamas teikiant įvairias paslaugas, kai išlaidas patvirtinančių dokumentų yra mažiau nei 30 proc. pajamų. Kasmet galima keisti pinigų atskaitymo būdą, tad paskaičiuokite kuris būdas Jums yra tinkamesnis. Pasibaigus metams, veiklą vykdę asmenys privalo deklaruoti savo pajamas, bei sumokėti nustatytus mokesčius.
Verslo liudijimas
Tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kuris nepriklauso nuo gaunamų pajamų ir gali verstis tam tikra veikla. Vykdydamas veiklą pagal verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla atitiktų verslo liudijime nurodytą veiklą. Gyventojas gali įsigyti neribotą skaičių skirtingų veiklos rūšių verslo liudijimų, bet pagal verslo liudijimą galima verstis tik griežtai nustatytomis veiklos rūšimis, kurios yra išvardintos ČIA.
Išduotam verslo liudijimui pajamų mokesčio dydį nustato savivaldybės. Verslo liudijimai gali būti išduodami ir pratęsiami pageidaujamam kalendorinių metų laikotarpiui, kuris gali būti ne ilgesnis kaip iki tų pačių kalendorinių metų pabaigos.
Dirbantiems pagal verslo liudijimą asmenims yra taikoma nemažai apribojimų. Vienas iš jų yra tas, kad negalima teikti paslaugų juridiniam asmeniui, jei veiklos sutampa. Prekybos verslo liudijimą turintys gyventojai per kalendorinius metus gali parduoti prekių iki 4500 eurų prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims ir prekybos veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, išskyrus išimtis: prekybą automobiliais, motociklais, mopedais, žemės ūkio ir maisto produktus parduoti kitam prekybos veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui.
Individualios veiklos pagal verslo liudijimą negali vykdyti PVM mokėtojai. Reikia žinoti, kad prekiauti turint verslo liudijimą galima tik „gyvai“ – galima prekiauti turguje, užsiimti išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, bet negalima užsiimti jokia internetine prekyba.
Įsigijus verslo liudijimą, veiklos apskaita yra itin paprasta. Asmenys, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, turi pildyti pajamų – išlaidų apskaitos žurnalą. Esant pirkėjo pageidavimui, privaloma išrašyti pirkimo – pardavimo kvitus.
Individuali įmonė
Tai civilinės neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokių įmonių, kurių teisinė forma yra individuali įmonė, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą, šių įmonių savininkų teises ir pareigas reglamentuoja LR individualių įmonių įstatymas.
Asmuo, įsteigęs individualią įmonę tampa jos savininku. Tokios įmonės steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo, kuris negali būti kitos individualios įmonės savininku. Steigti individualią įmonę rekomenduojama, jei verslas yra individualus, skirtas vienam asmeniui, o pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jei verslas nepasisektų, individualios įmonės savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus įmonės įsipareigojimus, bet tuo pačiu, visas įmonės uždirbtas pelnas priklauso savininkui. Individualios įmonės savininkas bet kuriuo metu gali paimti įmonės pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams.
Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius, o esant reikalui galima įdarbinti kitus asmenis. Individidualią įmonę galima perregistruoti į uždarąją akcinę bendrovę, o kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas.
Mažoji bendrija
Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.
Mažąją bendriją gali steigti ir vienas asmuo, o esant poreikiui daugiau narių galima įtraukti veiklos vykdymo eigoje, bet ne daugiau nei 10 fizinių asmenų. Taip pat yra galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, atsiimant savo įnašą arba galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.
Nors mažojoje bendrijoje ir nebūtina turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus ir nepasisekus verslui nariai rizikuoja tik savo įnašu, taip apsaugodami savo asmeninį turtą. Kadangi mažosios bendrijos steigėjais ir nariais gali būti tik fiziniai asmenys, tai riboja galimybes vystant verslą pritraukti investuotojų – juridinių asmenų.
Mažosios bendrijos nariai gali dirbti be darbo sutarties ir uždirbtą pelną gali išsiimti avansu. Pelnas gali būti paskirstomas jos nariams ir nepasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams, tačiau jei finansinių metų gale pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo gautų išmokų suma, mažosios bendrijos narys turi grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį.
Vertėtų žinoti, kad mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB. Taip pat reikia nepamiršti įsteigus MB, per 5 d.d. pateikti MB narių sąrašą per JADIS sistemą.
Uždaroji akcinė bendrovė
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas yra padalytas į akcijas. Tai reiškia, kad nepasisekus verslui, akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą. Jei steigėjų yra 2 ar daugiau, sudaroma uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutartis, jei steigėjas yra tik vienas, tada surašomas steigimo aktas.
UAB gali išleisti naujas akcijas, jas parduoti ir tokiu būdu pritraukti daugiau lėšų į juridinio asmens turtą. UAB akcininkai turi teisę parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turimas akcijas kitiems asmenims. Akcininkas taip pat gali palikti akcijas kaip palikimą savo paveldėtojams.
UAB įsteigimui, nuo 2023 05 01 nustatytas minimalus 1000 eurų įstatinis kapitalas. UAB privaloma įdarbinti direktorių, taip pat ir buhalterį arba pasirašyti sutartį su apskaitos įmone. UAB akcininkų negali būti daugiau nei 249, o akcininkais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Kiekvienas akcininkas turi tiek balsų bendrovėje, kiek jam leidžia turėti jo įsigytos akcijos. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu. Svarbu paminėti, kad akcininkai gali išsiimti UAB pelną dividendų forma, tačiau tik tada, kai pasibaigia mokestiniai metai arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius.
Viešoji įstaiga
Viešoji įstaiga – tai pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ir/ar juridinių asmenų, taip pat valstybė ar savivaldybė, o steigėjų skaičius neribojamas.
Privatusis juridinis asmuo siekia naudos savo akcininkams, o viešoji įstaiga siekia visuomenei naudingų interesų, todėl jas dažniau steigia savivaldybės. Turint VšĮ yra galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims. Taip pat yra galimybė pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujus dalininkus. Jeigu viešosios įstaigos dalininkų yra daugiau negu 1, visų jų balsai skaičiuojasi kaip turintys vienodą juridinę galią, nepriklausomai nuo įnašų.
VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, todėl dalininkai pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį. Viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik jos įstatuose nustatytiems veiklos tikslams siekti.
Steigiant VšĮ nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui, bet įsteigus įstaigą, iškart reikia įdarbinti vadovą. VšĮ gali gauti paramą iš juridinių asmenų ir 1,2% paramą iš gyventojų. VšĮ negali būti pertvarkyta į UAB.
Mokesčiai
Verslo liudijimas
• Fiksuotas Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – nustatytas kiekvienoje savivaldybėje ir skirtingas pagal veiklas. Sužinoti kiek kainuotų tam tikros veiklos verslo liudijimas tam tikroje savivaldybėje galite ČIA.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6,98% nuo MMA. PSD įmoka mokama nuo tą mėnesį galiojančio nustatyto minimalaus atlyginimo dydžio, nepriklausomai nuo verslo liudijimo galiojimo trukmės.
2026 metais ši įmoka siekia 80,48 eurų.
Proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui PSD įmokas reikia mokėti tik jei atitinkamą mėnesį Jūs mokate ir (arba) už Jus yra mokamos PSD įmokos (dirbate pagal darbo sutartį, esate valstybės tarnautojas ir kt.) arba esate draudžiamas valstybės lėšomis (pensininkas, neįgalus asmuo ir kt.).
• Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – įmokos dydis priklauso nuo verslo liudijimo galiojimo laiko. Jei verslo liudijimas galioja mėnesį, nuo pirmos iki paskutinės jo dienos, tuomet mokamas standartinis mėnesinis įmokos dydis, o jei verslo liudijimas galioja ilgiau ar trumpiau nei mėnesis, VSD įmokos apskaičiuojamos proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.
Mėnesiniai įmokų dydžiai 2026 metais:
- Jei papildomai pensijai nekaupiate – 8,72% nuo MMA (924 € x 8,72 % = 80,57 €);
- Jei papildomai pensijai kaupiate ir mokate 3% – 11,72% nuo MMA (924 € x 11,72 % = 108,29 €).
Mėnesiniai įmokų dydžiai 2026 metais:
- Jei papildomai pensijai nekaupiate – 8,72 % nuo MMA (1038 € x 8,72 % = 90,51 €);
- Jei papildomai pensijai kaupiate ir mokate 3 % – 11,72 % nuo MMA (1038 € x 11,72 % = 121,65 €).
Pasinaudojus SODRA skaičiuokle, susiskaičiuoti VSD ir PSD mokesčius bus daug paprasčiau.
SVARBU ŽINOTI: Gautų pajamų dalis, viršijęs 45000 €, apmokestinamas 15% tarifu kaip ir individuali veikla pagal pažymą.
Reikalingas pajamų – išlaidų apskaitos žurnalas arba kasos operacijų žurnalas.
Individuali veikla pagal pažymą
Norint sužinoti mokėtinų įmokų dydžius, būtina susiskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas. Apskaičiuojant šias pajamas iš uždirbtų pajamų galima atimti leidžiamus atskaitymus (išlaidas patirtas pajamoms uždirbti). Tokiu atveju būtina kaupti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, arba pasinaudoti supaprastinta tvarka ir minusuoti 30% leidžiamų atskaitymų nuo Jūsų uždirbtų pajamų.
Mokėtini mokesčiai:
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 15% nuo apmokestinamųjų pajamų (atėmus mokesčio kreditą), tai būtų:
- 5% – kai pelnas neviršija 20 000 €, kai metinis pelnas viršys 20 000 € per metus, taikomas tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15% tarifą;
- 15% – kai pelnas sieks 35 000 € ir daugiau per metus. Mokama 1 kartą metuose.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – mokamas nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų).
• Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – Asmenys, vykdantys veiklą su individualios veiklos pažyma privalomai draudžiami pensijų, ligos, motinystės socialiniu draudimu. Todėl jie turi teisę gauti numatytas išmokas (senatvės pensiją, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas).
Įmokos mokamos nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (neatėmus VSD ir PSD įmokų).
VSD įmokų dydžiai:
- 12,52 %, jei nekaupiate pensijai papildomai;
- 15,52 %, jei kaupiate pensijai papildomai ir mokate 3 % įmoką.
Pasinaudojus SODRA individualios veiklos skaičiuokle galima patogiai apskaičiuoti priklausančius mokesčius ir jų dydžius.
Individuali įmonė
• Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams. Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, ĮI savininkas neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – 21 proc. IĮ privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
• Nekilnojamo turto mokestis (jei IĮ turi registruoto turto) – 0,3 – 3proc.
• IĮ savininko dividentai – GPM – 15 proc. nuo pajamų iš paskirstyto pelno. Mokesčius moka IĮ savininkas.
IĮ savininko išsiimamos lėšos asmeniniams poreikiams (kaip darbo užmokestis):
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 20 % išsiimamų lėšų. Mokesčius moka IĮ savininkas.
• Valstybinis socialinis draudimas (VSD):
Skaičiuojama nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka IĮ.
- 13,83 proc.;
- 16,83 proc. (jeigu dalyvauja pensijų kaupime ir moka 3 proc. įmokas).
• Privalomas sveikatos draudimas (PSD) – 6,98 % nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka IĮ.
Metinė PSD įmokų suma negali būti mažesnė kaip 6,98 proc. nuo 12 MMA*, galiojančios tų metų atitinkamą mėnesį.
Mažoji bendrija
• Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams. Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, MB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM ) – 21 proc. MB privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
• Nekilnojamojo turto mokestis (jei MB turi registruoto turto) – 0,3 – 3 proc.
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
- MB nario išsiimamos lėšos asmeniniams poreikiams (kaip darbo užmokestis). GPM – 20 proc. nuo asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Mokesčius moka MB narys.
- MB nario dividendai. GPM – 15 proc. nuo pajamų iš paskirstyto pelno. Mokesčius moka MB narys.
- MB vadovo, kuris yra ir MB narys pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas. GPM – 15 proc. Mokesčius moka MB narys. VSD ir PSD – nemokamos.
- MB vadovo, ne MB nario, pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimo paslaugas. GPM – 20 proc. Mokesčius moka MB.
Plačiau – https://bit.ly/39CyhhI.
• Valstybinis socialinis draudimas (VSD):
Skaičiuojama nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka MB.
- 13,83 proc.;
- 16,83 proc., jei Jūs dalyvaujate papildomame pensijų kaupime ir kaupiate 3 proc.
• Privalomas sveikatos draudimas (PSD) – 6.98 proc. nuo 50 proc. asmeniniams poreikiams išsiimamų lėšų. Moka MB.
Kiekvieną mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokamos ne mažesnės nei 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo minimalios mėnesio algos MMA.
Uždaroji akcinė bendrovė
• Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio (pirmų kalendorinių metų) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams. Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, UAB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar dalių kitose įmonėse.
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM ) – 21 proc. UAB privalo registruotis PVM mokėtoja, jeigu pajamos per paskutinius 12 mėnesių viršija 45 000 eurų arba prekių, įsigytų iš kitų valstybių narių, vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų.
• Dividendai, kuriuos išmoka įmonė gyventojui – GPM – 15 proc.
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM):
- metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2024 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmokos) bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20% pajamų mokesčio tarifą;
- metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2024 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32% pajamų mokesčio tarifą (moka darbuotojas).
- Nedarbo socialinis draudimas – 1.31% Terminuotoms sutartims taikomas kiek aukštesnis – 2.03% nedarbo socialinio draudimo mokesčio tarifas.
- Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas pagal tarifų grupes 0.14% – 0.14%.
- Pensijų socialinis draudimas 8.72%.
- Motinystės socialinis draudimas – 1.81%.
- Ligos socialinis draudimas – 1.99 %.
- Privalomas sveikatos draudimas (PSD) – 6.98 proc. (moka darbuotojas).
- Įmokos garantiniam fondui – 0.16%.
- Įmokos Ilgalaikio darbo išmokų fondui – 0.16%.
Viešoji įstaiga
• Pelno mokestis (PM) – 15 proc. nuo pelno. Juridinių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams. Lengvatinis 5 proc. tarifas taikomas, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, metinės pajamos neviršija 300 000 eurų, ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų.
• Gyventojų pajamų mokestis (GPM)– 20%.
• Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) – 6.98%.
• Valstybinis socialinis draudimas (VSD) – 12,52% arba 15,52% (jei asmuo pensijų kaupime dalyvauja papildomai ir moka 3% įmoką) (asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimu).
• Įmokos į Garantinį fondą tarifas – 0,16%.
• Darbdavio įmoka į ilgalaikio darbo išmokų fondą – 0,16%.
• Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas – 21%.
Informacija atnaujinta 2026.01.16