Lietuvos rytuose, tarp kalvų ir miškų , stovi jauki, medinė Jurgeliškės sentikių cerkvė – mažas, bet reikšmingas liudijimas apie tikėjimo stiprybę, bendruomenės vienybę ir ištvermę .
Pirmoji cerkvė šioje vietoje stovėjo dar XVIII amžiuje, tačiau ją sunaikino Pirmasis pasaulinis karas 
. Dabartinė šventovė pastatyta 1935 m., dvasininko Josifo Mažuto rūpesčiu. Tai kuklus, bet dvasia turtingas pastatas – medinė architektūra, trijų tarpsnių bokštas , paprastas ir šviesus interjeras, menantis senųjų rusų cerkvių tradicijas .
. Dabartinė šventovė pastatyta 1935 m., dvasininko Josifo Mažuto rūpesčiu. Tai kuklus, bet dvasia turtingas pastatas – medinė architektūra, trijų tarpsnių bokštas , paprastas ir šviesus interjeras, menantis senųjų rusų cerkvių tradicijas .Metams bėgant, cerkvė nyko… 2008 m. ji buvo avarinės būklės, bet vietos žmonės nepasidavė . 2012–2013 m. šventovė buvo atgaivinta ir vėl pašventinta – sugrąžinta gyvenimui ir maldai .
Šiandien Jurgeliškės cerkvė – tai veikiantys maldos namai, kultūros paveldo perlas ir gyvas atgimimo simbolis . Ji primena, kad net mažoje bendruomenėje gali slypėti didžiulė dvasinė jėga, o tikėjimas ir vienybė prikelia net tai, kas, rodos, buvo prarasta .
Tyliai švytėdama tarp miškų, Jurgeliškės cerkvė saugo ne tik medžio kvapą ir maldos aidą – ji saugo žmonių širdžių šviesą.