Rugsėjo 15 dieną Švenčionių rajone lankėsi kelionių organizatorių, žiniasklaidos ir turizmo turinio kūrėjų grupė. Infoturas buvo organizuotas kartu su Ignalinos ir Visagino kolegomis, o pažinčiai su Švenčionių rajonu skirta apie šešias valandas.
Infoturo dalyvius pasveikino Švenčionių rajono savivaldybės vicemeras Erikas Demidovas, palinkėjęs turiningos pažinties su kraštu ir kuo daugiau atradimų.
Ypač džiugu, kad visiems atvykusiems tai buvo pirmasis apsilankymas Švenčionių rajone. Po intensyvios pažinties dalyviai mūsų kraštą vadino dar „neatrastu perliuku“ ir išsakė norą ateityje sugrįžti į atskirą, tik Švenčionių rajonui skirtą infoturą. Mums tai – vienas gražiausių šios dienos įvertinimų ir patvirtinimas, kad krašte turime dar daug neatrastų istorijų, vietų ir patirčių.
Infoture dalyvavo turizmo ir žiniasklaidos atstovai: Eglė Blažytė („Kelionių laikas“), Viktorija Buivydė („Estravel“), Vilma Blažienė („Makaliaus Lietuva“), Dorita Rameikienė („Vildora“), Dalia Rafal („Kiveda“), Reda Tuomienė („Gideo.lt“), Rasa Jasinevičienė („Keliauk su Rasa“), Aurelija Jarmalienė („Bastūnai“), Justina Kuranovič („Mano turas“), Reda Barkauskaitė („Delfi.lt“), Roberta Valikonė („15min.lt“), Edmundas Ganusauskas („Alfa.lt“), Daiva Červokienė (žurnalas „Savaitė“), Gintarė Kairytė (LRT portalas) ir Jolanta Jurkūnienė (LRT radijas).
Šešios valandos – keli skirtingi Švenčionių krašto pasauliai
Pažintis su rajonu prasidėjo Labanore, viešbutyje-restorane „Labanoras“, kur svečiai susipažino su vietos turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo pasiūla bei pajuto Labanoro girios atmosferą.
Kaltanėnuose dėmesys skirtas Žeimenai, vandens turizmui ir galimybėms kurti aktyvaus poilsio programas, jungiančias baidares, žygius, gamtą, nakvynę ir kitas veiklas.
Visai kitoks Švenčionių krašto veidas atsiskleidė Švenčionėliuose. Lentpjūvės Respublikoje pristatytas industrinio paveldo virsmas į gyvą kultūros ir kūrybos erdvę, o pėsčiomis keliaujant iki geležinkelio stoties – miesto istorija, kūrybinių industrijų kryptis ir būsimos kūrybinės erdvės buvusiuose geležinkelio depo pastatuose.
Švenčionėlių pasakojimą lydėjo pagrindinė mintis: pirmą kartą miestą sukūrė geležinkelis, o šiandien siekiama, kad naują jo raidos etapą kurtų kūryba. Pažintį su miestu pratęsė pietūs gastrobare „Peronas. Kava ir Kultūra“, įsikūrusiame pačioje geležinkelio stotyje.
Švenčionyse svečiams pristatytas senasis Nalšios kraštas, miesto daugiakultūrė istorija ir viena ryškiausių vietos tapatybės gijų – vaistažolių tradicija. Istorinę pažintį pratęsė apsilankymas Nalšios muziejuje.
Švenčionių rajono infoturo dalis baigėsi Sirvėtos regioniniame parke, kur gamta, kraštovaizdis ir senasis lietuvių pasaulėvaizdis susijungė su mitologiniais pasakojimais.
Ačiū tiems, kurie padėjo kraštą parodyti svetingai
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie ne tik pristatė savo veiklas, bet ir prisidėjo vaišėmis, atminimo dovanėlėmis, nuolaidomis, paslaugomis ir, svarbiausia, nuoširdžiu svetingumu.
Ačiū viešbučio-restorano „Labanoras“ Raimundui Kiauleikiui, Labanoro seniūnui Vincui Jusiui, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro direktoriui Kęstučiui Lisauskui, Šarūnui Savickui ir Miško uosto bendruomenei, gastrobarui „Peronas. Kava ir Kultūra“, Nalšios muziejaus direktorei Mildai Petkevičienei-Dečkuvienei, Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjui Mariui Semaškai.
Taip pat dėkojame Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro kūrybinių industrijų projekto vadovui Edvinui Sinkevičiui už Švenčionėlių kūrybinės krypties pristatymą.
Atskira padėka Ventei Viteikaitei, subūrusiai į vieną kelionę mums itin svarbius turizmo ir žiniasklaidos atstovus ir suteikusiai galimybę Švenčionių kraštą pristatyti žmonėms, kurie keliones kuria, rekomenduoja ir apie jas pasakoja.
Šis infoturas dar kartą parodė, kad Švenčionių rajonas gali pasiūlyti ne vien pavienius lankytinus objektus. Čia per vieną kelionę galima pereiti per kelis skirtingus pasaulius – nuo girios ir vandens iki industrinio paveldo, kūrybos, istorijos ir mitologijos.
O dalyvių išsakytas noras sugrįžti ilgesnei, vien Švenčionių rajonui skirtai pažinčiai mums yra geriausias ženklas, kad šį „neatrastą perliuką“ verta atrasti dar plačiau.
