Dešiniajame Neries krante, Švenčionių rajone, stovi Dievo Apvaizdos bažnyčia – pagrindinis Balingrado kaimelio simbolis ir tylus liudytojas to, kas čia galėjo būti.
1825 m. ją pastatė Punžonių dvaro savininkas Ignacas Balinskis. Jo planuose Balingradas turėjo tapti prekybos ir amatų centru, o mūrinė bažnyčia – suteikti gyvenvietei miestelio statusą. Pats įkūrėjas po mirties buvo palaidotas bažnyčios kriptoje.
XIX a. viduryje čia lankėsi grafas Konstantinas Tiškevičius. Nors pats miestelis jam paliko kuklų įspūdį, bažnyčioje buvusi paveikslų kolekcija – italų ir Peterburgo mokyklų darbai – buvo įvertinta kaip išskirtinė.
Po 1863 m. sukilimo bažnyčia buvo uždaryta carinės valdžios įsakymu. Ji neteko ne tik religinės, bet ir bendruomeninės reikšmės. Buvo mėginama ją išardyti, o iš bažnyčios kryžių net pasigaminti arimo noragai – su tuo siejamos šiurpios vietos legendos.
Tik XX a. trečiajame dešimtmetyje, lenkų okupacijos laikotarpiu, bažnyčia buvo atstatyta ir vėl tapo gyvu parapijos centru. Ji išgyveno karus, ligas, partizanų laikotarpį ir istorijos lūžius.
Šiandien Balingradas – nedidelis kaimas, o balto mūro bažnyčia primena, kad net ir atokiausiose vietose slypi didelės istorijos.