Mūsų krašto kaimai, jų pavadinimai ir kilmė (III dalis)

Mūsų kaimų pavadinimai

Myliai   – gyvenvietė, kurios senumą liudija pilkapiai, datuojami  7 – 10 amžiais. Tai mažas, tačiau turintis  savo istoriją, kaimas Švenčionių rajone. Kaimas buvęs administracinis, kultūrinis, sakralinis centras. Pavadinimas kildinimas nuo kelio ilgio mato „mylios“.  Kadaise į kaimą vedė senasis Pažėrės kelias, kuris dabar žinomas kaip Strūnaičio gatvė. Šis kelias ilgą laiką buvo svarbi kaimo dalis, jungusi gyvenvietė su aplinkiniais kraštais.

Kaimas turėjo savo mokyklą, bažnyčią ir keletą parduotuvių. Nors dabar mokyklos nebėra, vietiniai vyresnio amžiaus gyventojai mena laikus, kai čia skambėjo vaikų juokas. Mokykla buvo tikras kultūros centras, kur žmonės rinkdavosi  ne tik mokytis, bet ir švęsti bendruomenės švenčių.  Mylių pradinėje mokykloje savo mokslus praėjo nemažai apylinkės valdininkų ir šviesuolių, taip pat žymus Lietuvos  profesorius Viktoras Ruokis.

Mylių kaimo gyventojai turėjo ypatingų tradicijų. Viena jų – ištremtųjų atminimo vakarai. Kaimo žmonės susirinkdavo mokyklos kieme, uždegdavo  žvakes ir dalindavosi savo protėvių istorijomis.  Tradicija atsirado po 1863 -1864 m sukėlimų. Mylių kaimas , kaip  ir daugelis kitų Lietuvos vietovių, patyrė represijas. Caro valdžiai ištrėmus visus kaimo žmones, gyvenvietė sumenko. Ištremti gyventojai neteko savo namų, o ištuštėjusiuose etninių gyventojų namuose įsikūrė atvykėliai – sentikiai. Buvusi Mylių bažnyčia buvo uždaryta. Mokykla pradėjo veikti kaip rusakalbė, kuri vėliau taip pat buvo uždaryta.

Laikui  bėgant keičiasi žmonės ir tradicijos, tačiau Mylių  kaimo istorija, lyg tylus vėjas tarp senųjų ąžuolų, išlieka gyva.

Mylių kaimas mažas, bet gyvas ir šiandien, vos keli kilometrai nuo Švenčionių, puiki vieta ramiam ir jaukiam gyvenimui.