Reškutėnų Šv. Izidoriaus bažnyčia – ramybės kupina vieta, kur susipina bendruomenės istorija, tikėjimas ir medžio architektūra. Ji — puikus pavyzdys, kaip kaimo žmonių iniciatyva ir tikėjimas gali sukurti svarbią vietą bendruomenei. Tai vieta tiems, kurie ieško autentiškumo, istorijos ir tylaus kontempliatyvaus atokvėpio gamtos apsuptyje.
Šiek tiek istorijos ir faktų:
Bažnyčios ištakos siekia laikus, kai artimiausi maldos namai buvo daugiau nei 10 km atstumu, todėl vietos gyventojai patys ėmėsi iniciatyvos ir statybų.
1924 m. gegužės 18 d. medinę koplyčią pašventino Palūšės klebonas Petras Prunskis, ir nuo tada ji tapo vieša maldos vieta.
Pastatas pasižymi liaudiška architektūra – primena tradicinį kaimo namą su trisiene apside, žema zakristija, prieangiu ir bokšteliu.
Interjere yra vienintelis altorius – didysis, kurio centre kabo Aušros Vartų Švč. Dievo Motinos paveikslo kopija.
Šventoriuje stovi medinė varpinė, išlaikiusi autentišką kaimo bažnyčios dvasią.