Bažnyčia pastatyta laikantis tradicinės romaninės bazilikos struktūros: centrinė nava yra aukštesnė ir platesnė, o šoninės – dvigubai siauresnės ir žemesnės. Pastato ilgis siekia 50 m, plotis – 25 m, centrinės navos aukštis – apie 13 m, šoninių – 7 m. Vidų į tris navas dalija pilioriai, o skliautai sustiprinti pusapvalėmis arkomis, dekoruotomis rozetėmis ir girliandomis. Vidaus puošyba pradėta 1912 m., vėliau tęsta 1960 m.
Centrinė nava pereina į presbiteriją, kurią užbaigia trisienė apsidė. Šonuose įrengtos koplyčios, zakristija ir kitos pagalbinės patalpos. Priešbažnytis nuo pagrindinės erdvės atskirtas trimis arkomis, virš jo įrengti chorai, o šoninėse patalpose – laiptai ir sandėliavimo erdvės.
Interjerą papildo neogotikiniai altoriai, sakykla, klausyklos ir vargonai. Didysis altorius dviejų tarpsnių, puoštas paveikslu „Dievo Motina su šventaisiais“ bei šventųjų skulptūromis. Šoniniai altoriai taip pat neogotikiniai, dekoruoti paveikslais ir skulptūromis. 1993 m. dalis altorių buvo išardyta ir panaudota kitų rekonstrukcijai.
Išorėje vyrauja kompaktiški tūriai ir dvibokštis pagrindinis fasadas su išplėsta centrine dalimi, portalu ir smailėmis. Šoniniai fasadai atspindi bazilikinę struktūrą, sienas puošia langų angos ir dekoratyviniai